Atkurtos Lietuvos šimtmečio paminėjimas Antalieptėje

2018 m. vasario 16-oji būreliui antalieptėnų prasidėjo Šv. Mišiomis Dusetų bažnyčioje, kurias aukojo kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Po jų skubėjome į Antalieptę, kad skambant Šv. Kryžiaus Atradimo istoriniam bažnyčios varpui, Lietuvos valstybingumo šimtmetį pasveikintume savo miestelyje. Varpų skambėjimu rūpinosi Rimtautas Raugas, Petras Sinica, Danius Yla ir Henrikas Ardišauskas. Sustoję ratu  prie miestelio daugiafunkcinio centro giedojome Lietuvos valstybės himną – Tautišką giesmę ir Antalieptės himną, o giedojimui sumaniai vadovavo Mykolas Piurko iš Purvynės.

Tylos minute pagerbėme mirusiuosius Nepriklausomybės kovotojus, vėliau Augūna Barkauskaitė uždegė šventinį laužą. Į susirinkusius kreipėsi Antalieptės seniūnas Arvidas Saulius – jam šventės proga Padusčio ir Zabičiūnų kaimų seniūnaitė Irena Kanapeckienė įteikė dovaną, Antalieptės kaimo bendruomenės pirmininkė Austėja Raugaitė bei Purvynės ir Naršėnų kaimų bendruomenės vadovas Darius Steponavičius. Jis pasiūlė Šventosios vandeniu į antrąjį šimtmetį nuplukdyti antalieptėnų norus ir svajones, o įgyvendinti jo idėją padėjo socialinė darbuotoja Sandra Kiliuvienė, kuri užsiėmimų su vaikais metu išlankstė šimtą trispalvių laivelių.

Inkilų akciją pasiūlė Antalieptės seniūnijos raštvedė Aušra Kastanauskienė. Apie ją sužinojęs ir su Sartų – Gražutės regioninio parko darbuotojais pasikonsultavęs seniūnas Arvidas Saulius nusprendė gaminti ne tik tradicinius inkilus (varnėnams, zylėms), bet ir retesniems paukščiams (klykuolei, didžiajam dančiasnapiui, pelėdikei, pelėdsakaliui, kielei). Lentų inkilams parūpino vietinis verslininkas Vladimiras Kolesnikovas, o juos pagamino seniūnijos gyventojai, atliekantys visuomenei naudingą veiklą. Taip buvo pagaminti 99 inkilai, o Zarasų rajono savivaldybės kultūros ir meno laureatas, tradicinių amatų meistras Zenonas Striška pagamino šimtąjį stilizuotą inkilą, kuris tarsi artėjančio pavasario pranašas, jau pakabintas liepoje prieš bibliotekos langus. Šventės dalyviai galėjo inkilus parsinešti ir į namus, o likusiais pasirūpino Sartų – Gražutės regioninio parko direkcija.

O kokia šventė be šokių, dainų, vaišių ir svajonių! Smagiai šokome lietuvių liaudies šokį ,,Oira“ ir „Letkį“. Dainavome keturių kartų dainas. Darniai derėjo senjorai iš Purvynės ir vaikai, jaunimas ir branda – garo ir ūpo nestigo! Gardus buvo ,,Prezidentinis“ šiupinys, kurį pagamino Irina Steponėnienė iš Gaidelių kaimo, o lietuviškiausią žėlę, talkinant vaikams, daugiavaikė mama Sandra Pitrėnienė iš Naršėnų kaimo. Kad šios vaišės pasiektų šventės dalyvius, pasirūpino Sandros kaimynė Aušra Kastanauskienė, išvirusi ir gardžios arbatos. Susirinkusius pačių gamintais skanumynais vaišino ir kitos šventės dalyvės: Monika Krogelevičienė iš Padusčio kaimo keptais saldumynais, o Guntulių kaimo bendruomenės vadovo žmona Teresė Laimutė Vasauskienė – obuolių sūriu.

Istorinį šventės akcentą sukūrė Antalieptės biblioteka, kurios languose ir vasaros skaityklos terasoje Vasario 16-jai eksponuota istorinių asmenybių nuotraukų paroda. Ilgametės miestelio bibliotekininkės Halinos Striškienės šeima padarė knygą mediniu viršeliu „Mintys ir žodžiai Lietuvai“, o renginio metu pati Halina ją pristatė. Į knygą kiekvienas galėjo įrašyti savo žodžius-palinkėjimą, o pritrūkę įkvėpimo, jo galėjo pasisemti iš bibliotekoje parodoje „Atkurtai Lietuvai 100“ eksponuojamų knygų. Prie ekspozicijos kūrimo prisidėjo ir mūsų skaitytojai. Šventės dieną Gabija Steponavičiūtė parodai padovanojo savo darbelį. Su džiaugsmu pasidalinome kraštiečio rašytojo Vytauto Indrašiaus dovana bibliotekai – iš jo asmeninio archyvo: 1921 m. fotografuota nuotrauka, kurioje įamžinti tuometę Vasario 16-ąją švenčiantys beveik 200 antalieptėnų. Ruošdamiesi Lietuvos valstybingumo šimtmečio paminėjimui Antalieptėje tikėjomės, kad jo švęsti susirinks daugiau nei šimtas dalyvių. Deja, pakviesti dalyvauti bendroje 2018-ųjų Valstybės gimtadienio nuotraukoje ir gauti 1921 m. nuotraukos dalelę (ji buvo padalinta į 100 atskirų dalelių), užsiregistravo 80 žmonių. Kad nepaliktume ateities antalieptėnams mįslės ir vengdami padaryti pirmosios nuotraukos dalyvių klaidą (iš joje įamžintų 200 žmonių, dabar yra žinomi tik 5), nutarėme juos suregistruoti, o susirinkus Antalieptėje po 3 metų, kai 1921 m. nuotrauka švęs savo šimtmetį, iš išdalintų jos dalelių pabandyti sudėlioti nuotraukos dėlionę. Tikime, kad likusias 28 istorinės nuotraukos daleles pasidalins negalėję dalyvauti šventiniame renginyje antalieptėnai bei kraštiečiai.

Dėkojame šio renginio sumaniems vedėjams Loretai Alaunienei ir Rimtautui Raugui bei rėmėjams Kultūros centrui Dusetų dailės galerijai ir Antalieptės kaimo bendruomenei.

 Olga Raugienė, Antalieptės bibliotekos vyr. bibliotekininkė