Pagrindiniai iniciatoriai – žurnalistas Edvardas Kubilius, Vilniaus miesto krizių centro direktorė Nijolė Dirsienė ir Verslo moterų tinklo Vilniaus regiono vadovė Vaidilutė Eičienė. Viename interviu E. Kubilius kalbėjo: „Visi galėtume ramiai gyventi ir nieko nedaryti – aš galėčiau atsipalaidavęs dirbti radijuje, Nijolė – vakare, užtrenkusi krizių centro duris, ilsėtis, o Vaidilutė, puiki verslininkė, tiesiog daugiau laiko skirti verslui, sau ir šeimai. Bet mes nesėdime sudėję rankų. Norime, kad ši šalis keistųsi į gera. Nesuprantu žmonių, kurie žiūri tik savęs. Nekenčiu, kai jie dar skundžiasi. Visąlaik paklausiu: „Ką tu konkrečiai padarei, kad bent dalis problemų, dėl kurių skundiesi, išnyktų?“ Deja, būna tokių, kurie po šio klausimo diskusiją baigia. Manau, kad šie žmonės – mūsų bendruomenės nariai, ateinantys į tokio pobūdžio renginius, yra didžiausias Lietuvos skaudulys. Tik akivaizdu, kad mes juos arba pamirštame, arba jiems skiriame nepakankamai dėmesio. Už tai esame atsakingi visi, nes šiandien tai – jau kone nacionalinio saugumo klausimas…“
Liepos 22 d. projekto „Įkvėpk!“ jau šeštasis renginys įvyko Antazavės Juozo Gruodžio gimnazijoje. Atvyko į jį įvairių problemų turintys Zarasų rajono seniūnijų gyventojai, taip pat ir socialiniai darbuotojai, Antazavės bendruomenės nariai. Įprasta, kad panašiuose renginiuose aktyviai dalyvauja tik moterys, tačiau šį kartą jas atlydėjo ir vyrai, kas ypatingai džiugino renginio organizatorius, nes sekančio projekto tikslas bus išjudinti vyrus.
Diskusijos pagrindinė tema buvo kaip įveikti problemas šeimoje ir kaip prie to gali prisidėti verslas. Pokalbyje dalyvavo bėdas šeimoje įveikusios moterys, jas atlydėjo verslininkės J.Černiauskienė ir V. Eičienė bei Vilniaus miesto krizių centro direktorė N. Dirsienė. Renginį moderavo kulinarijos studijos virtuvės šefas italas Gian Luca Demarco.
Svečiai iš Vilniaus pirmiausiai pagyrė puikiai tvarkomą Antazavės miestelį, pabrėždami, kad gražioje, tvarkingoje aplinkoje ir žmonės geresni. Ir vėlesnių pokalbių metu ne kartą buvo stebimasi ir džiaugiamasi, kad žmonės, atėję į renginį, yra pakankamai tvarkingi, šviesūs. Daug gerų žodžių viešnios skyrė Antazavės seniūnui Algirdui Lekaveckui, su kuriuo bendradarbiavimas vyko ypatingai sklandžiai: „Jei visi dirbtų taip, kaip jūsų seniūnas, mums nereiktų važinėti po Lietuvą, problemų būtų žymiai mažiau. Fantastiškiausia yra tai, kad žmonės sugeba suvienyti jėgas, kartu nuveikti visus darbus, suburti žmones. Jei turi tikslą ir įdedi pastangų – viskas įmanoma!“
Renginį pradėjo Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas: „Sveikinu visus susirinkusius, dėkoju mūsų Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir jums, moterys, už parodytą iniciatyvą, idėjas ir pastangas. Pasaulyje daug negatyvo, tačiau mus vienija pozityvas, o geras žodis ir pavyzdys palieka širdyje šilumą. Mes turime padėti vieni kitiems. Nusivylimas yra silpnųjų savybė. Reikia turėti tikslą, siekti geresnio gyvenimo sau ir savo vaikams.“ Kartu su meru į renginį atvyko ir jo šeima. Vėliau jie išskubėjo į areouostą išlydėti sūnaus Kosto, garsaus Lietuvos ledo ritulio žaidėjo, išskridusio į Suomiją.
Antazavės seniūnas A. Lekaveckas išreiškė viltį, kad šis renginys žmones įkvėps naujiems pokyčiams. „Gyvenkim su viltimi, kad viskas gerės, juk savo likimą kuriam mes patys. Sunkiose situacijose prireikia ir kitų pagalbos, tad turime padėti vieni kitiems.“
Renginio moderatorius Luca taip pat atvyko su savo vaikais – dukryte ir sūnumi, kurie kantriai laukė, kol renginys baigsis ir bus galima padūkti lauke – ten vyko įvairios atrakcijos, skirtos mažiausiems.
Temperamentingasis Luca, per dešimt gyvenimo mūsų šalyje metų puikiai išmokęs lietuvių kalbą, pokalbį pradėjo klausimu, ar daug salėje yra svajojančių emigruoti. Nepakilo nė viena ranka, kas sukėlė jo nuostabą ir džiaugsmą. Pasak Lucos, kituose miesteliuose po tokio klausimo rankas pakeldavo kone visi renginio dalyviai. Jis kvietė šią popietę pabūti italais – atvirai, drąsiai kalbėtis apie savo šeimas problemas, nebijoti viešai „džiaustyti savo skalbinius“: „Kiekviena šeima turi savo bėdų. Atvažiavom ne mokyti, o dalintis savo patirtimis.“ Luca su gera humoro doze papasakojo apie savo šeimoje prieš kelis metus kilusią krizę ir kaip su žmona ją kartu išsprendė.
Apie savo gyvenimo sunkumus pasakojo ir dvi krizių centre gyvenusios moterys. Ina paliko smurtaujantį vyrą, išėjo iš namų su trimis vaikais. Su šio centro darbuotojų pagalba ji patikėjo savo jėgomis, baigė bakalauro studijas, įsteigė verslo įmonę. Panaši ir Zitos patirtis. Atsidūrusi krizių centre su dviem vaikais, ji nepalūžo, o ėmėsi įgyvendinti senas svajones. Būdama puiki dizainerė, siuvėja, ji taip pat šiuo metu kuria savo verslo įmonę. Šių moterų įkvepiantys pavyzdžiai akivaizdžiai rodo, kad reikia tik labai stipriai norėti, būti ryžtingoms ir viskas pavyks. Svarbiausia, nebijoti žengti pirmo žingsnio, po kurio viskas vystosi daug lengviau.
Diskusijų metu buvo akcentuotos dvi žinios. Pirmoji: smurtas šeimose kyla dėl nemokėjimo kalbėtis, dalintis vargais, pinigais, vaikų auklėjimu. Antroji – moteris neturi kentėti, ji turi galimybę viena susitvarkyti savo gyvenimą, baigti mokslus, užauginti vaikus, susikurti verslą.
Pasibaigus pirmai renginio daliai atvykusios moterys kalbėjosi su vietos gyventojais, kurie daugiausiai klausimų skyrė demografinėms problemoms, emigracijai, visuomenės senėjimui ir visoms iš to išplaukiančioms problemoms. Asmeninių pokalbių metu viešnios moterims siūlė makiažo paslaugas. Tai darydamos jos bendravo, davė įvairių patarimų, skatino veikti ar tiesiog išklausė, kas ne mažiau svarbu. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nieko reikšmingo tą popietę neįvyko, tačiau viena iš renginio organizatorių labai taikliai pastebėjo: „Pasėta širdyje sėkla būtinai sudygsta.“ Gal ne iš karto, tačiau tikrai ateis diena, kai blogai gyvenantis, patiriantis smurtą ar turintis priklausomybių žmogus paklaus savęs: „Ar aš noriu taip toliau gyventi?“ O po tokio klausimo neišvengiamai seks ir sprendimų ieškojimas.
Norintys gimnazijos salėje galėjo pažiūrėti LRT radijo žurnalisto E. Kubiliaus, žurnalistų Justinos Gedvilaitės ir Maarten De Lange sukurtą dokumentinį filmą „Gasčiūnai“, pasakojantį apie išskirtinio Joniškio rajono Gasčiūnų kaimo žmones, kuriančius tokį kaimą, kuriame jiems gera gyventi. Jame – tik 333 gyventojų, bet stiprios bendruomenės susiklausymo ir entuziazmo dėka tai vienas garsiausių ir šviesiausių miestelių ne tik rajone, bet ir visoje šalyje, šiais metais pelnęs Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardą.
Kol suaugusieji sprendė rimtas suaugusiųjų problemas, vaikai užsiėmė malonesne veikla – čiuožė nuo batuto, džiaugėsi Ignalinos pasienio apsaugos rinktinės augintinių pasirodymu, piešė savo svajones.
Koncertą visiems dovanojo atlikėjas, dainų ir muzikos autorius, aktyvus visuomenės veikėjas Jurgis Didžiulis. Iškeitęs kaitrios saulės nutviekstą sceną į jaukų pavėsį žiūrovų tarpe, jis dalinosi gera nuotaika, kviesdamas ir pačius žiūrovus netingėti pajudėti, patiems susikurti šventę. Jam tai puikiai pavyko, žiūrovai ne tik plojo ir dainavo, bet ir pritarė įvairiais muzikos instrumentais, kurių Jurgis atsivežė didžiulį lagaminą. Vėliau daugumą barškučių ir tarškynių jis išdovanojo vaikams. Koncertą pratęsė Antazavės jaunimo folkloro ansamblis „Ramtatūris“ (vad. D.Paliūnienė), jie atliko keletą liaudies dainų. Žiūrovus sužavėjo ne tik skambūs jaunimo balsai, bet ir originalūs sceniniai rūbai.
Pavargusius nuo gausių įspūdžių šventės dalyvius pastiprino skani šiupininė ir kvapni arbata.
Šios kelionės per Lietuvos kaimus ir miestelius, veiklių moterų aukojamas laisvalaikis (ir viskas daroma savomis lėšomis) įrodo – mūsų visuomenė tikrai nėra pati abejingiausia Europoje, kaip skelbia kai kurių apklausų rezultatai.
Renginio rėmėjai: Antazavės seniūnija, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, UAB „Zarasų agroservisas“, Zarasų rajono savivaldybė, Lietuvos verslo moterų tinklas, Vilniaus krizių centras, VšĮ „Kultino“ bei kitos įmonės ir organizacijos.
Vilija Visockienė
Nuotr. autorės
