Gyvename fotografuojančioje visuomenėje, kur kiekvienas jos narys, nuo vaiko iki senolio, paėmęs fotoaparatą ar telefoną, gali įamžinti kiekvieną savo būties ar buities akimirką, ja pasidalinti socialiniuose tinkluose ir pasijusti mažesniu ar didesniu kūrėju. Tam tikra prasme taip ir yra – kiekvienas fotoaparato užrakto spragtelėjimas reiškia, kad vyksta kūrybinis procesas. Juk dažniausiai nefotografuojame aklai (nors galimas ir toks variantas), o patys renkamės, kada paspausti mygtuką. Taip tampame akimirkų medžiotojais, spendžiame laikui spąstus. Kaip ir kiekvienoje minioje, taip ir tarp fotografuojančių žmonių visuomet atsiranda ryškios, spalvingos asmenybės, kurioms jų pomėgis, hobis tampa aistra, savitu požiūrio į gyvenimą išraiškos būdu, kartais netgi pačiu gyvenimo būdu. Tad visuomet yra įdomu kalbinti „degančius“ aistra žmones. Dažniausiai tokie kūrėjai nedaugžodžiaudami daro tai, kas smagu jiems patiems, o jų sukurti darbai kalba patys už save ir suranda atgarsį kitų žmonių širdyse.
Dusetose gyvenančios ir kuriančios fotografės, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos parodų kuratorės Normantės Ribokaitės kūryba seniai išėjusi už savo krašto ribų. Jos nuotraukos, keliaujančios per pasaulio konkursus, parodas, atlieka ir švietėjišką misiją. Ar daug žmonių, tarkim, Amerikoje, Australijoje ar dar dievaižin kokioje tolimoje šalyje žino net ne Dusetas, o pačią Lietuvą? Tačiau fotografijos dėka pasaulis tampa mažesnis, ir rūkuose skendintis Sartų ežeras priverčia australą pasidomėti, kurgi yra ta poetiška šalis Lietuva, o tobulos sarto žemaituko formos sukelia nuoširdų pasigėrėjimą subtiliam grožiui itin jautriai japono akiai. Anot vieno garsiausio pasaulio fotografo Henri Cartier-Bresson’o: „Gera nuotrauka – tai gerai išvesta linija tarp natūros, širdies ir akies“. Tad skaitytojų dėmesiui pokalbis su fotomenininke N. Ribokaite, meistriškai įvaldžiusia fotogeometrijos paslaptis ir vaizdais bylojančia apie pasaulį sau, mums ir…pasauliui.

Tavo, kaip fotografės, kelio pradžia…

Kiek pamenu, domėjimasis fotografija prasidėjo vaikystėje. Buvau judrus vaikas, domėjausi sportu, žavėjo gimnastika. Tuo laiku visi kažką kolekcionuodavome. Aš irgi. Beieškodama sporto fotografijų, išvarčiau krūvas „Sovetskoje foto“ žurnalų, vėliau buvo kiti leidiniai. Taigi, jau tada svajojau apie fotoaparatą, norėjau fiksuoti tai, kas atrodė neįmanomai įmanoma. Manau, tada susižavėjau ir pamėgau fotografiją.

Pažįstame Tave kaip garsių serijų „Sartų žirgai“, „Kraštiečiai“ autorę. Puikios peizažų nuotraukos puošia ne vieno fotografijos meno gerbėjo namų sienas. Dalyvauji parodose, konkursuose su originaliomis, šmaikščiomis akto fotografijomis. Pastaruoju metu fantazijos ir kūrybinio džiaugsmo ribas praplėtė fotomanipuliacijų teikiamos galimybės. Koks fotografijos žanras Tau mieliausias, arčiausiai širdies?

Patinka tiek dokumentinė, reportažinė fotografija, tiek peizažas, aktas ar montažas. Trumpai tariant, arčiausiai širdies – kalbanti fotografija.

Papasakok apie laimėjimus tarptautiniuose konkursuose: kada pradėjai juose dalyvauti, kiek esi gavusi apdovanojimų, kurie iš jų yra svarbiausi, reikšmingiausi, kurios nuotraukos yra labiausiai įvertintos?

Rimčiau konkursuose pradėjau dalyvauti nuo 2011-ųjų metų. Tais metais pirmasis aukso medalis atkeliavo iš Japonijos, seniausio pasaulyje tarptautinio fotografijos salono (AJAPS). 2014-aisiais metais gautas antrasis aukso medalis iš 74 –ojo Japonijos tarptautinio salono (AJAPS), džiugi žinia pasiekė ir šiais metais – trečiasis aukso medalis iš 76-ojo Japonijos tarptautinio salono (AJAPS). Sėkmę Japonijoje atnešė fotografijos su žirgais.

Visi konkursai ir laimėjimai man reikšmingi ir svarbūs. Vien jau tai, kad pastebi mano fotografijas tarp tūkstančių atkeliavusių į konkursus, yra smagu, o jei gaunu įvertinimą – dvigubas smagumas.

Iš ankstesnių konkursų pažymėtini: FIAP sidabro medalis VARNA 2013 m. (Bulgarija); San Francisko tarptautinės parodos Gallery Photographica (2013 m.) aukso medalis (JAV); FIER Instituto (Australija) 1- ojo tarptautinio konkurso „Romantiškasis peizažas“ (2013 m.) laureatė; EX ARTE EQUINUS (2013 m.) Director’s apdovanojimas (JAV).

Kol kas dosniausi 2015 metai: FIAP salono diplomas „PORTRAIT“ 2015 ALEKSINAC (Serbija); FIAP HM apdovanojimas PLOVDIV 2015 (Bulgarija); RPS aukso medalis „BALKAN DREAM“ 2015 (Čačak, Serbija); AFG HM apdovanojimas „ROMANIJA PHOTOS 2015“ (Bosnija ir Hercegovina); UPI HM apdovanojimas VARNA 2015 (Bulgarija); salono bronzos medalis CIRCUIT „BON VOYAGE 2015“ VIDIN (Bulgarija); UPI aukso medalis CIRCUIT „BON VOYAGE 015“ ZAJECAR (Serbija); salono apdovanojimas „CHILD 2015“ ZAJECAR (Serbija); salono bronzos medalis CIRCUIT „CHILD“ 2015“ PENZA (Rusija); salono ARTFOTO diplomas „ARTFOTO“ 2015 (Bosnija ir Hercegovina); FIAP Ribbon apdovanojimas Belgrade PHOTO ART (Serbija); PSA aukso medalis RTANJ Digital Circuit 2015 – Donji Milanovac (Photo club Danube, Serbija); FSS aukso medalis CIRCUIT „RTANJ 2015“ -ZAGUBICA (Bosnija ir Hercegovina); salono aukso medalis IAAP Ribbon apdovanojimas „CACAK 2015“ (Belgradas, Serbija); PSA Ribbon apdovanojimas „ILLUSION 2015“ (cinema photoclub PIXEL, Kicevo, Makedonija); PSA aukso, ISF aukso, IAAP bronzos, IAAP bronzos medaliai, PSA Ribbon apdovanojimas „PRILEP SALON 2015“ (photoclub PRILEP, Prilep, Makedonija); PSA aukso medalis „PHOTO FEST BITOLA 2015“ (Bitola, Makedonija); FIAP aukso, PSA aukso medaliai „LIFE BALANCE 2015“ (Belgradas, Serbija); NCC HM apdovanojimas „PHOTO ARTIST 2015“ New Camera Club (Davos, Šveicarija); IAAP Ribbon apdovanojimai „PHOTO MOTION 2015“ (Prilep, Makedonija); PSA sidabro medalis, salono HM apdovanojimas PCA „TRAVELLING AND LIVING 2015“ (Photo Club Arizona, Čačak, Serbija); FSS aukso medalis, salono apdovanojimas „CIRCUIT TOURISM 2015“, „ZAJECAR-TOURISM 2015“ (PHOTOCLUB 202 – Serbija ); PSA aukso medalis, ISF diplomas, NATIONAL diplomas „PHOTO CIRCLE 2015“ (Prilep, Makedonija); FIAP aukso medalis „MIROC DIGITAL CIRCUIT 2015“ (Photo club Danube, Serbija); salono apdovanojimas „MIROC BAJA 2015“ (Baja, Vengrija); salono Blue ribbons apdovanojimai „KUMANOVO 2015“ (Photo club Kozjak, Kumanovo, Makedonija); salono bronzos medalis PCA „CIRCUIT 2016“ (Photo club Arizona, Čačak, Serbija); PSA HM apdovanojimas (Rumunija); RPS HM apdovanojimas (Makedonija); IAAP HM Ribbon apdovanojimas „GRAND PHOTO SALON 2016“ (Rivne, Ukraina).

Labiausiai įvertintos nuotraukos: peizažai „Rytas“, Sartų pakrantė ties Dusetų seniūnija, „Ankstų rytą“; „Būti kartu“ su žirgais; „Praeiviai“ su atspindžiu ant šaligatvio; „Škvalas“ – fotografija iš Budapešto. Gerai vertina portretus iš serijos „Kraštiečiai“ apie mūsų krašto žmones, jų kasdienybę, šventes. Neliko nepastebėtos ir kompiuterinės manipuliacijos – apdovanojimų turi nuotraukos iš serijos „Jis ir mėnulis“.

Dalyvaudama tarptautiniuose konkursuose, matai pagrindines fotografijos tendencijas pasaulyje –

kokios jos?

 

Tarptautiniuose salonuose (FIAP/ PSA/ UPI/ PCA), kur dalyvauju aš, vertinama klasikinė fotografija. Konceptualistams, turintiems kitokį požiūrį į fotografiją, erdvės atsiveria kitur. Kiekvienas kūrėjas eina savo keliu, kuria tai, ką sugeba ir moka geriausiai. Kaip sakoma, keliai visiems atviri… O prie visų atvirų kelių reikia ir pinigų. Kiekvienas salonas yra mokamas, autoriui gali kainuoti ir iki 45 eurų. Ir nesvarbu, ar fotografijos pateks į parodą, ar ne.

Kas nulemia „auksinį“ kadrą – sėkmė, profesionalumas, aistra, gebėjimas nujausti būsimą akimirką, dar kažkas?

Manau, aistra tam, ką darai, nuojauta, sėkmė ir tas dar kažkas…

Įsimintiniausi epizodai, nuotykiai, nutikę befotografuojant – žirgus, aktą…

Iš aktų fotosesijų labai linksmi ir juokingi prisiminimai. Yra ką prisiminti, skaniai pasijuokti. Iš žirgų fotosesijų nelabai kokie prisiminimai, tačiau kaltininkai ne patys žirgai, o juos saugantys elektriniai piemenys. Vienas prisilietimas buvo labai skausmingas, ilgam užteko… O šiaip iš gamtos grįžtu pailsėjusi. Nors ir ten kartais pasitaiko kuriozų. 2014 m. lapkritį, vaikščiodama Šventosios pakrante, pamačiau besiilsinčią gulbių porelę. Žiūriu, nuo Sartų pusės atplaukia vienišas gulbinas, prašalaitis. Jam turbūt nepatiko porelė, pradėjo persekioti. Nusprendžiau užbėgti už akių ir pasileidau tekina palei Šventąją… Priėjau atvirą, krūmais neapaugusį krantą, pradėjau ieškoti gulbių porelės, ir staiga tik kažkas kad surėks nesavu balsu, net nuščiuvau, galvojau, koks elnias ar dar kažkas. Apsidairiau ir pamačiau vaizdelį, kurio nepamiršiu… Prie kranto prašalaitis gulbinas skandino kitą gulbiną. Gulbė tik stebėjo ir niekuo padėti savam negalėjo. Greitai puoliau su riksmais ir mojavimais. Prašalaitis atsitraukė. Po to dar ilgai stovėjau ir stebėjau gulbių porelę, kuri džiaugėsi buvimu kartu. O aš, nors kadrų ir nepadariau, džiaugiausi išgelbėtu paukščiu. Gulbinai – negailestingi varžovai, nežinia, kuo būtų pasibaigęs tas jų susidūrimas.

Kalbant apie aktus – ar lengvai randi modelių, kaip juos įkalbi pozuoti? Daugiausiai Tau pozuoja draugai?

Be draugų pagalbos neišsiversčiau. Šiame žanre be artimųjų geranoriškumo, supratimo tikrai būtų sunku padaryti gerų fotografijų.

Atradai naują žanrą – fotomanipuliacijas. Kuo būtent jos žavi?

Žavi pati kūryba, ieškojimai ir atradimai, galimybė „perkurti“ pasaulį, įgyvendinti savo vizijas.

Ar žadi pratęsti žymiąją „Kraštiečių“ temą?

Visada galvoju, kad būtų gerai nufotografuoti vieną ar kitą žmogų. Kraštiečių nepamiršau, tik paskutiniu metu pirmenybę paima kiti sumanymai, o savo krašto žmonės vis rečiau pakliūva į objektyvą. Labai noriu ir viliuosi ateityje visgi surasti laiko ir saviškiams…

Kokias šalis aplankei pastaraisiais metais, kokių įspūdžių parsivežei?

Nuo 2014-ųjų metų rimtesnė ir tolimesnė kelionė su kolegomis buvo pas gamtos fotoklubo „Žalias skėtis“ kolegą, gyvenantį Šveicarijoje. Pernai rugpjūtį su Zarasų šokių kolektyvu „Ežerūnas“ keliavome į Vengriją, aplankėme jos sostinę Budapeštą, garsųjį Balatono ežerą. Rugsėjo mėnesį su kolegomis iš „Žalio skėčio“ (klubo narių kelionės jau tapo tradicija) keliavome po Saaremaa salą Estijoje. Įspūdžiai patys gražiausi.

Jei kelionių niekas neribotų… kur norėtum nukeliauti, ką nufotografuoti…?

Pakeliauti, nukeliauti, pamatyti visur smagu. Kur bebūčiau, tikrai surasčiau, ką nufotografuoti. Deja, kad ir kaip save guosčiau, bet su dabartiniais finansiniais ribojimais bei apribojimais toli nenukeliausi…

Dėkoju už pokalbį. Linkiu įdomių ir netikėtų kūrybinių iššūkių bei naujų erdvių, kuriose netrūktų puikių įvertinimų Tavo meninei fotografijai. Taip pat linkiu greičiau įveikti finansinius apribojimus ir pakeliauti ne tik svajose, bet ir realybėje.

Vilija Visockienė