,,Balta paukštė‘‘ atskrido į Dusetas

Lietuvos labdaros ir paramos fondas ,,Baltąsis balandis‘‘, vadovaujamas jo įsteigėjos Aldonos Širvinskienės, jau ketvirti metai organizuoja literatų prozininkų konkursus ,,Baltos paukštės‘‘ nominacijai gauti. Į konkursus, organizuojamus J. Tumo – Vaižganto tėviškėje Anykščių rajone netoli Svėdasų suvažiuoja literatai prozininkai iš visos Lietuvos. Juose aktyviai dalyvauja ir Zarasų rajono literatės Giedrė Mičiūnienė  ir Leokadija Malcienė. Pastaroji, pirmuosiuose dviejuose konkursuose pelniusi nominacijas už istorinės atminties išsaugojimą (apsakymas ,,Motkės kastuvėlis‘‘)ir kalbos vaizdingumą ir grožį (,,Pas Tamošiūną sugriuvo pečius‘‘), šių metų konkurse tapo laureate ir į Dusetas parvežė ,,Baltos paukštės‘‘ statulėlę ir laureatės diplomą, konkursui pateikusi apsakymą ,,Ties Samsono karčema‘‘.

Nežiūrint to, kad šeštadienį, rugsėjo 2-ąją, pliaupė lietus, į Kunigiškiuose esantį J. Tumo – Vaižganto muziejų atvažiavo būrys literatų iš Kauno, Alytaus, Kazlų Rudos, Pasvalio, Panevėžio ir kitų rajonų, o Algis Uzdila net iš Lenkijos. Apžiūrėjus gausias muziejaus ekspozicijas konkurso dalyviai susirinko į erdvę klasę, pristatytą senus laikus menančių mokyklinių suolų su atverčiamomis lentelėmis ir duobutėmis įstatyti rašalinėms. Klasė daugeliui pagyvenusių literatų priminė jų vaikystę ir mokyklinius metus, praleistus tokioje pat klasėje ir tokiuose pat suoluose.

Renginį pradėjusi A. Širvinskienė pakvietė muziejaus direktorių Vladą Bagdoną papasakoti muziejaus istoriją ir įdomesnius jo gyvavimo momentus. Iš labai nuoširdaus ir vaizdingo direktoriaus pasakojimo sužinojome, kad J. Tumo – Vaižganto muziejus įkurtas buvusios mokyklos pastate, statytame daugiau kaip prieš 150 metų. Tai buvo carinės Rusijos viešpatavimo laikai, kada mokoma buvo tik rusų kalba. Šią mokyklą lankė ir būsimasis rašytojas, dvasininkas ir visuomenės veikėjas Tumų Juozukas. Jis ateidavo iš gretimo Malaišių kaimo. Berniukas buvo labai gabus, todėl mokyklą baigė per dvejus mokslo metus (vietoj keturių) ir toliau tęsė mokslus jau tolimesnėse mokyklose. Tačiau Kunigiškių pradžios mokyklą visada laikė savo mokslų pagrindu. Šioje mokykloje nemažai talentingų žmonių, jų tarpe išeivijoje gyvenusi ir rašiusi Alė Rūta (E. Nutautaitė?). mokyklos, muziejaus, pastatas gana erdvus, nes buvo skirtas ne tik klasėms, bet ir mokytojams gyventi. Baigęs pasakoti apie muziejų, V. Bagdonas visus pakvietė į Vaižgantines, rugsėjo 16-ją įvyksiančią didelę šventę, skirtą literatūros klasikui J. Tumui – Vaižgantui paminėti.

Toliau renginio vedėja A. Širvinskienė, ,,pasidabinusi‘‘ Serveriutės Pukštaičios apdarais ir lino kasomis (iš Vaižganto ,,Dėdžių ir dėdienių‘‘) apibudino savo kelionę į renginį per balas pliaupiant lietui ir tai, kaip nesugebėjo čia pasikviesti Mykoliuko, pasiūlė pradėti konkursinių kūrinių skaitymą. Skaitant tik kūrinių ištraukas po 5-10 minučių, skaitymai užtruko daugiau kaip 2 valandas. Po to buvo įteiktos  nominacijos ir diplomas bei ,,Baltos paukštės‘‘ statulėlė konkurso laureatei dusetiškei L. Malcienei.

Spragsėjo fotografų aparatai, save įamžinti fotografijose būriavosi po keleta ir pavieniui. Padaryta bendra konkurso dalyvių nuotrauka. Į pavakarę ir dangus prasiblaivė, nustojo lyti, todėl daugelis būriavosi jaukiame muziejaus kieme.

Galiausiai vėl susirinkę į klasę ir pasivaišinę arbata bei atsivežtiniais pyragais, ėmėme atsisveikinti iki susitikimo kitą rudenį čia pat Kunigiškiuose arba Malaišių kaime – J. Tumo -Vaižganto gimtinėje tradiciškai pirmąjį rugsėjo šeštadienį.

 

Aut. Vincas Kibirkštis

Nuotrk. V. Kibirkščio

  1. L. Malcienė su  ,,Baltos paukštės‘‘ statulėle
  2.  Konkurso vykusio Malaišiuose dalyviai