Kiekvienas žmogus savaip išgyvena šį laikotarpį. Tačiau kiekvieno širdyje suvirpa noras padaryti ką nors gera dėl savo artimo, kaimyno, vargingai gyvenančio vienišo, neįgalaus žmogaus.
Šviesią gerumo pamokėlę išgyvenome šių metų gruodžio 4 dieną, kada seniūnaitė Olga Raugienė pakvietė į Antalieptės kaimo Bendruomenės namus kepti tradicinio Kūčių patiekalo – kūčiūkų ( šližikų ). Tie kūčiūkai, kalbėjo Olga, bus padalinti vargingiau gyvenantiems, vienišiems, neįgaliems Antalieptės ir Dusetų seniūnijų gyventojams, kad Kalėdų dvasia paliestų visus, visus.
Iš Dusetų į Antalieptę nuvykome dviese – verslininkė Laimutė Parakevičienė ir šių eilučių autorė. Beje, Laimutė Parakevičienė šiais metais išrinkta Dusetų seniūnijos Kavolių seniūnaitijos seniūnaite. Dusetose, Šeškamiesčio seniūnaite, jau antrai kadencijai išrinkta ir aš – šių eilučių autorė. Taip jau sutapo, kad prie užminkytos tešlos kubilėlių susitikome net keturios seniūnaitės. Be mūsų, dusetiškių ir Olgos Raugienės, darbuotis atėjo ir dar viena Antalieptės seniūnaitė – Danutė Stefanija Rubliauskienė ir darbščios gaspadinės Regina Kuliešienė ir Loreta Alaunienė.
Olga darbavosi prie senovinės duonkepės krosnies, kuri skleidė jaukią šilumą ir priminė mūsų vaikystės namus, ne tik virpančiu įkaitusių žarijų šokiu, bet ir kvapais, kurie sklaidėsi patalpoje. Darbo užteko visai dienai. Maloniai nuteikė pas mus, miltais apsibėrusias gaspadines, apsilankęs Antalieptės visuomenininkas, Kraštotyros muziejaus vadovas Vincas Kibirkštis, kuris fotografijose įamžino negausų mūsų būrelį, kruopščiai delnuose vyniojančias mažutėlaičius tešlos gabalėlius, kurie iškepti tampa svarbiu Kūčių vakarienės patiekalu.
Antalieptės kaimo bendruomenės namai glaudžiasi Šventojo Kryžiaus Atradimo bažnyčios papėdėje. Todėl, Vinco Kibirkščio pakviesta, mielai sutikau apsilankyti šioje, iš naujo atgimusioje Šventovėje.Tai buvo nedidelė ekskursija po bažnyčios šventorių ir pačią bažnyčią, kurioje sutikau ir dusetiškį meistrą Saulių, dirbantį atstatant šoninius altorius.
Vincas Kibirkštis atsiskleidė, kaip puikus gidas. Jis daug papaskojo apie šios bažnyčios istoriją, apie žaizas, kurias ji patyrė amžių bėgyje. Jo žodžiai, didžiavimasis savo kraštiečiais ir savo miesteliu privertė aiškiau suprasti, kad tik tokių, atsidavusių savo kraštui žmonių, kaip Vincas Kibirkštis pagalba, galima nuveikti neišmatuojamai didelius darbus. Pagarbos ir dėkingumo žodžiai buvo skirti ir klebonui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui, kurio atkaklumas ir energija subūrė žmones, įkvėpė viltį ir įgalino prikelti mylimą bažnyčią naujam gyvenimui.
Jau sutemus, pasidalinę gražiai įpakuotuose maišeliuose kūčiukais, parvykome į Dusetas. Jau sekančią dieną mane nudžiugino Kavolių seniūnaitė Laimutė Parakevičienė, kuri jau buvo aplankiusi savo seniūnaitijos gyventojus, nuveždama jiems kūčiukus ir Kristaus gimimą simbolizuojančias plotkeles – Kalėdaičius. Taip išsipildė ne vieno gyventojo svajonė, kad šventas Kūčių vakaras būtų pažymėtas gerumu ir artimo meile.
Dar yra keletas dienų, per kurias galime prisiminti savo kaimynus, aplankyti juos, suteikti vilties ir atnešti gerumo šviesą. Tegul Šventos Kalėdos visiems atneša troškimų išsipildymą, sveikatą ir tikėjimą gerumu.
Marija VARENBERGIENĖ
