Eriko Čypo Amatų namuose sklando medžio ir istorijos dvasia

DSC09473Lapkričio mėnesį Zarasuose vykusiame Verslo dienos minėjime buvo pagerbti iniciatyvūs ir sėkmingai dirbantys mūsų rajono verslininkai. Tarp 12 nominantų – ir tautodailininkas Erikas Čypas, nominuotas už amatų namų įkūrimą, tautinio paveldo puoselėjimą ir tradicijų perdavimą jaunajai kartai.

Medžio drožėjas, sertifikuotas tautodailininkas (tautinio paveldo produkto sertifikatas geldoms ir mediniams žaislams), daugybės personalinių parodų Zarasuose, Dusetose, Salake, Kriaunose, Anykščių, Molėtų, Rokiškio rajonuose, taip pat Sankt Peterburge autorius E. Čypas ne tik gamina originalius medžio dirbinius, bet ir prieš keletą metų Dusetose įkūrė Amatų centrą, kuriame veda edukacinius užsiėmimus norintiems susipažinti su medžio drožybos paslaptimis.

„Seniai turėjau tokią svajonę – įkurti Amatų centrą. Tikėjausi, kad sulaukęs 50 metų, jau turėsiu galimybių įgyvendinti savo svajonę. Tačiau prieš trejus metus nusipirkus senąjį bibliotekos pastatą, svajonė išsipildė žymiai anksčiau. Pasinaudojus LEADER programa, sėkmingai parašius projektą ir gavus dalį reikalingų lėšų, pastatas buvo rekonstruotas – pakeistas stogas, langai, apšiltintos sienos, o namo vidų įrengiau savomis lėšomis“, – pasakoja Erikas, vedžiodamas po Amatų centrą. Jis dar nėra visiškai sutvarkytas, neįrengtas antras aukštas, tačiau veikla plačiai vykdoma nuo pat įsikūrimo pradžios.

Vasaros metu čia netrūksta lankytojų – užsuka ne tik lietuviai, bet ir ekskursantai iš Latvijos, Rusijos, Izraelio, Ispanijos, Prancūzijos, Turkijos, kitų šalių. Vieni tik smalsiai apžiūrinėja surinktas senų buities įrankių, žaislų, puodynių kolekcijas, kiti išdrįsta paimti į rankas kaltelį ir užsimiršę keletą valandų skaptuoja medžio lenteles. Edukacinius užsiėmimus ypač mėgsta vaikai – jie atvažiuoja ir iš Zarasų, ir iš aplinkinių rajonų.

Kolekcionavimo aistra Erikas „serga“ visą gyvenimą, tad, suprantama, senų daiktų kolekcijos Amatų centre nesutelpa. Namuose laikomus važelius, komodas, kitus įvairius senus baldus jis žada perduoti Antalieptės muziejui, kurį ketinama įrengti Antalieptės vienuolyne. Ypač tautodailininką žavi, arba, kaip jis sako, „duoda dūšią“ seni moliniai ąsočiai, puodynės. Vieni nudaužytais kakliukais ar be dugnų, kiti sveiki išlikę tik per stebuklą, numauti nuo tvorų, dabar jie stovi surikiuoti ilgose lentynose ir traukia akį savo formomis bei spalvomis. Vienas iš paskutinių „laimikių“ – pusantro šimto metų senumo ąsotis, aptiktas draugo namuose.

Dar viena Eriko veiklos sritis – mugės. Praeitą vasarą Kraštiečių šventės metu buvo surengta mugė prie Amatų centro. Ji sulaukė didelio pasisekimo tiek tarp amatininkų, tiek tarp pirkėjų. O kalėdines muges Erikas organizuoja jau trečius metus. Pernai šventinėje mugėje dalyvavo net 23 meistrai – daugiau norinčių paprasčiausiai netilpo. Pats Erikas taip pat dažnai vyksta į Lietuvos miestuose, miesteliuose vykstančias muges, ten pardavinėja savo medžio dirbinius bei žmonos Daivos ir dukters Emilijos pagamintus originalius papuošalus. Būtent Kaziuko mugėje prieš pustrečių metų Erikas susipažino su japone, atvykusia į Lietuvą įsigyti tautodailininkų kūrinių. Šiuo tikslu ji dažnai atvažiuoja į mūsų šalį, parsivežtus darbus eksponuoja ir pardavinėja savo galerijose Tokijuje. Susižavėjusi mūsų šalies kultūra, menu, ji pramoko lietuviškai, tad kartais pati skambina Erikui ir užsako medžio drožinių. Įdomu, ką mėgsta japonai? Pasirodo, labiausiai juos žavi nedideli, subtilūs gaminiai – augaliniais motyvais dekoruotos geldutės ir ypatingai – anties formos dubenėliai. Na, o pačiam meistrui labiausiai patinka drožti paukščių figūras bei prieverpstes, nes čia galima nestabdyti savo fantazijos ir išmonės.

Atrodytų, šiam entuziastingam ir veikliam žmogui turėtų paros neužtekti įgyvendinti visiems sumanymams ir užsakymams, tačiau Erikas dar atrado laiko ir edukacinėms pamokoms Antazavės dvare įkurtame Amatų centre – ten du kartus per savaitę jis moko drožybos amato vaikus ir suaugusius.

Ateities planuose daugybė naujų sumanymų, tačiau apie juos – kitą kartą, kuomet vėl užsuksime į Dusetų miestelį puošiančius, duris visiems lankytojams atvėrusius šiltus, jaukius, kvepiančius medžiu ir įkvepiančius kūrybai Amatų namus. O šį kartą išeinant iš jų, akys nukrypsta į medyje ryškėjantį angelo pavidalą, kantriai laukiantį meistro rankų ir kaltelio prisilietimų, kad įgavęs sparnus, galėtų saugoti šių valdų šeimininką ir visus, čia apsilankančius.

Vilija Visockienė

Autorės nuotr.

Erikas Čypas DSC07239 DSC09473 DSC09476 DSC09480