Rašysiu apie iškilų dusetiškį, jau daugiau nei 50 metų gyvenantį šalia mūsų, ir neseniai atšventusį 80 – ties metų jubiliejų – veterenarijos gydytoją Antaną Matulevičių. Šį žmogų puikiai pažįsta dagelis Dusetų seniūnijos gyventojų, nes jis buvo svarbus žmogus, į kurį pagalbos kreipdavosi beveik kiekviena šeima gyvenusi ūkiškai.
Tačiau kiekvienas žmogus, jeigu jis ne atsiskyrėlis, turi savo būties apibrėžtą vietą, savo artimus žmones. Todėl, rašydama apie Antaną Matulevičių negaliu nepaminėti jo gražios, gausios šeimos.
Antanas Matulevičius – suvalkietis iš Jungėnų (Kalvarijos sav)., žmona Dalia Krasauskaitė – aukštaitė iš Obelių. Šeimoje – du sūnūs, dukra ir septyni anūkai . Sūnūs Saulius ir Dalius baigė Vilniaus Gedimino technikos universitetą , dukra Rasa – Vilniaus pedagoginį universitetą. Sūnus Saulius su žmona Rita gyvena ir dirba Kaune, Dalius – su žmona Elena – Vilniuje, o dukrelė Rasa su vyru dusetiškiu Gintaru gyvena ir dirba Utenoje.
Gražiuose, erdviuose namuose, kuriuos Dalia ir Antanas savomis rankomis pradėjo statyti 1976 metais – įsikūrė 1983 – siais. Dabar jie čia gyvena vieni. Atrodo tokioje didelėje erdveje dviems žmonėms galima ir pasiklysti. Tačiau Antano ir Dalios namai atrodo pilni gyvasties – . čia kiekviena kertelė saugo brangius prisiminimus ne tik apie vaikus ir anūkus, bet ir apie Dalios ir Antano Matulevičių tėvus, protėvius, jaunystės metus , nelengvą gyvenimo pradžią ir pastaikiusius jų gyvenime bėdas ir vargus. Daug reikėtų laiko, kad peržiūrėti visus plačios giminės nuotraukų albumus, senas ir labai vertingas , gražiai įrėmintas tėvelių ir protėvių fotografijas, pagarbiai saugomus mokykloje gautus garbės raštus, atminimo medalius, įdomius kelionių suvenyrus.
Dalia yra didelė kelionių mėgėja: su anūkais yra aplankiusi Prancūziją, Italiją, Austriją, Šveicariją ir kitas valstybes. Džiaugiasi ir didžiuojasi, kad pajėgė užkopti į garsiojo ugnikalnio Vezuvijaus viršukalnę ir atsiveži iš ten įdomių suvenyrų. Su anūku Simonu pabūvojo Vatikane, pasimeldė ir su visais dalyvavusiais buvo palaiminti Popiežiaus Benedikto XVI.
Ypač pagarbiai saugomas ir šeimos labai branginamas Rožinis su Popiežiaus Jono Pauliaus II bareljefu, dukros Rasos atvežtas iš Vatikano. Deramą vietą susirado ir anūkės Aurelijos jubiliejaus proga nutapytas senelioAntano Matulevičiaus paveikslas, spinduliuojantys ramybę, meilę ir įdėmiu žvilgsniu iš paveikslo atrodo stebi visų gyvenimus. Visi šie Matulevičiams brangūs daiktai turi savo vietą – yra tarsi apgyvendinti tuose gražiuose namuose, jie pripildo Antano ir Dalios dabartį, ištrina ribą tarp „buvo“ ir „yra“.
Malonu buvo klausyti šilto ir nuoširdaus šių namų šeimininkės Dalios pasakojimo ir tylaus Antano pritarimo apie visą drauge nugyventą gyvenimą, apie bendravimą su plačia gimine.
Ypač Matulevičiai džiaugiasi išaugusiais dorais savo vaikais , ir tuo, kad iš jų nei vienas neišskrido į užsienius, kad myli savo gimtuosius namus, savo Tėvynę, kad gerbia ir globoja savo tėvelius, kaip paukšteliai suskrenda į šeimos šventes ir susiburia pasidžiaugti vieni kitais prie didžiulio kaimiško stalo.
Antanas Matulevičius gimė 1934 metais Jungėnų kaime, Kalvarijos rajone. Tėvelis, Petras Matulevičius, buvo Lietuvos savanoris.
Baigęs Kalvarijos vidurinę mokyklą Antanas 3 metus tarnavo sovietinėje armijoje Ukrainoje karinės technikos remonto bazėje. Čia jis tapo pagrindiniu dalinio fotografu ir šio pomėgio dar ilgai neatsisakė ir grįžęs į Lietuvą. Grįžęs iš armijos įstojo į Lietuvos veterenarijos akademiją, pasirinkdamas vet. gydytojo specializaciją. Studijuodamas susipažino ir su būsima žmona Dalia Krasauskaite, kuri pasirinko zootechnikės specialybę.
1963 metais, jau susituokęs, baigė Veterenarijos akademiją ir gavo paskyrimą į Antalieptę ( Zarasų raj.). Čia pradėjo dirbti vet. gydytoju ir dėstytojavo Antalieptės Žemės ūkio mokykloje. Nuo 1964 metų rudens paskirtas darbui į Dusetas , Dusetų veterenarinės ligoninės vedėju. Dalia Matulevičienė dirbo zootechnike. Dusetos tapo jų namais, jų vaikų gimtine, jų pasiaukojamo ir mėgstamo darbo vieta. Dirbant Dusetose, pasakojo Antanas Matulevičius , teko atlikti nemažai Cezario pjūvių gyvuliams, daryti sudėtingas skrandžio operacijas, keliauti į pagalbą kviečiantiems net ir iš kitų apylinkių“ . 1995 metais jis įkūrė privačią veterenerijos paslaugų įmonę Dusetose ir darbavosi joje iki 2010 metų, kartu dirbdamas ir ūkio darbus.
Nuo 1965 iki 2010 metų veterinarijos gydytojas Antanas Matulevičius buvo atsakingas už žirgų sveikatą kasmetinėse Sartų žirgų lenktynėse.
Už ilgametį ir pasiaukojamą darbą veterinarijos srityje Antanas Matulevičius pelnė ne tik žmonių pagarbą, bet ir buvo apdovanotas daugybe Garbės raštų, padėkų.
2000 metais Valstybinės maisto ir veterenarijos tarnybos sidabro medaliu Antanas Matulevičius apdovanotas už nepriekaištingą darbą.
2003 metais taip pat sidabro medaliu apdovanotas švenčiant Lietuvos veterenarijos 85 metų jubiliejų.
2010 metais Valstybinė maisto ir veterenarijos tarnyba apdovanojo Antaną Matulevičių vardiniu medaliu „ Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20 – mečio proga už ypatingus nuopelnus veterenarijos tarnyboje“.
Šiais metais, visa didžiulė Matulevičių šeima susirinko į šviesius ir svetingus namus atšvęsti gražaus, gero ir darbštaus žmogaus – vyro, tėvelio ir senelio 80 metų jubiliejų. Su didžiuliu ąžuolo lapų vainiku pasveikinti jubiliato atvyko ir Zarasų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai: Tarnybos viršininkas Darius Kazulėnas ir vyriausiasis veterenarijos gydytojas – inspektorius Teofilis Sukackas.
Atrodo, šios šeimos gyvenimas buvo laimingas ir sklandus. Tačiau 2012 metais netikėta ir sunki liga prie patalo prikaustė regėjosi geležinį, niekada niekuo nesirgusį Antaną . Teko gydytis net Vilniaus ligoninėse. Antanas pasveiko ir dabar pilnas energijos darbuojasi namų ūkyje.
Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenė 2014 metų Kraštiečių suėjimo proga apdovanojo Antaną Matulevičių – „Už ilgametę profesionalią veterinarinę pagalbą Dusetų krašte.“
Zarasų rajono Valstybinės maisto ir veterenarijos tarnybos viršininkas Darius Kazulėnas įteikė Antanui Matulevičiui 80 – ties metų jubiliejaus proga LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS PADĖKĄ už ilgametį kūrybišką darbą, nuoširdų ir sąžiningą pareigų atlikimą bei nuopelnus veterinarijai.
Graži Antano ir Dalios Matulevičių sodyba jaukiai prisiglaudusi prie Sartų ežero. Prie kelelio, vedančio į jų sodybą įsikūrusi gandrų šeimyna – ji tarsi simbolizuoja šios šeimos ramybę, gerbūvį ir santarvę. Kiekvienais metais gandrai grįžta į savo lizdą, į tikrus savo namus, taip netikėtai jau tapę visiems gandrų kaimynystėje gyvenantiems dusetiškiams gerumo simboliu.
Marija Varenbergienė
