IŠ KELIONĖS SUGRĮŽUS

OLYMPUS DIGITAL CAMERAVasara – kelionių, naujų įspūdžių metas. Per visus amžius krikščionys leidžiasi į keliones, kad išpažintų ir liudytų tikėjimą, pagilintų dvasinį gyvenimą, labiau atsigręžtų į Dievą. Dusetų parapijiečių grupė su klebonu kan. Stanislovu Krumpliausku vyko į Ignalinos rajoną. Rytų Lietuvoje esantis Ignalinos rajonas nuo seno garsėja vaizdingomis savo vietovėmis, ežerais, upėmis ir tvenkiniais. Tačiau šį kartą dusetiškius domino aplankyti rajone esančias katalikų bažnyčias, susipažinti su jų istorija, papildyti jau turimas žinias.

Kelionę pradėjome nuo Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios lankymo, kur mus labai maloniai sutiko Zarasų dekanas kun. Remigijus Kavaliauskas. Dekanas įdomiai papasakojo Zarasų bažnyčios istoriją ir palaiminęs išleido į kelionę.

Pakeliui važiuojant Visagino link, kelionės dalyviai aplankė Lupenkos kapus. Čia amžino atilsio atgulė Dusetų kleb. kan Stanislavo Krumpliausko tėveliai ir artimieji. Drauge visi pasimeldę, padėję gėlių ir uždegę žvakes, užsukome į netoliese esančią klebono tėviškę. Tėviškėje šeimininkauja jau kiti šeimininkai, tačiau klebonui Stanislovui čia visuomet atviros durys. Smagu buvo pabuvoti ten, kur gimė ir išaugo Dusetų klebonas. Erdviame kieme dusetiškiai pasveikino kun. kan. Stanislovą Krumpliauską su patvirtintu bajoro titulu, gavus kilmės liudijimą. Kelionės dalyvė Julė Juodelienė įteikė savo iškeptos naminės duonos kepalą. Įteikę gėlių ir atminimo dovanėlę, giedojome ilgiausių metų, prašėme jam Dievo palaimos ir Švč.  Mergelės Marijos globos. Lietuvoje bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) visoje šalyje sieja apie 2,5 tūkst. narių. LBKS laikosi senovinių tradicijų, pavyzdžiui, naujus narius sąjungos vadas prisaikdina kardu. Jie klaupiasi prieš Sąjungos vėliavą, bučiuoja ją sako priesaiką. Jų šūkis „Tiesa, garbė ir orumas“. Pagal bajoriškas tradicijas vyksta ir herbų teikimas. Mūsų klebonas kan. Stanislovas turi 4 herbus, tiek iš mamos ir tėvelio pusės, kurie siekia 1413 m.

Tęsdami kelionę aplankėme  medinę Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožancinę bažnyčią. Iš  bažnyčios istorijos sužinojome, kad  šią bažnyčią 1857 m. pastatė Pliateriai su parapijiečiais. Kelionės dalyviams skambėjo varpai.

Ignalinos rajone yra 19 katalikų bažnyčių. Dusetiškiai aplankė devynias: Visagino, Dūkšto, Kazitiškio, Palūšės, Ignalinos, Ceikinių, Tverečiaus, Paringio, Mielagėnų. Visos aplankytos bažnyčios yra gražiai prižiūrimos, išpuoštos, švarios ir tvarkingos, su sava istorija, ryškiais, vertingais šventais  paveikslais, altoriais. O svarbiausia, kad visur buvome laukiami, mus pasitiko žmonės su šypsena, draugiškumu, maloniu bendravimu. Labiau prisiminsime Tverečiaus bažnyčios kieme augantį žinomą Tverečiaus ąžuolą, gamtos paminklą, 24 m. aukščio, 2.5 m. skersmens. Kelionės dalyviai sustoję ratu, apglėbė šį gražuolį ir sudainavo „Augo girioj ąžuolėlis ….“. Ceikiniuose ir Mielagėnuose skambančius  varpus, o Paringyje  stebuklingą altorių.

Mielagėnuose dusetiškius pasitiko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Marijonas Savickas, kuris yra Ignalinos r. garbės pilietis, 2008 m. „Kaimo spindulio“ nominantas. Mielagėnuose buvo aukojamos padėkos Dievui už patirtas malones, už Dusetų ir Antalieptės parapijiečius Mišios. Mišias aukojo klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas,  klebonas Marijonas Savickas ir atidavęs 40 metų kunigystei emeritas Antanas Valatka. Šv. Mišių aukoje giedojo Mielagėnų vargonininkė su giesmininkėmis. Po Mišių bendraudami su klebonu Marijonu, susipažinom su bažnyčios istorija, sužinojome apie senelių globos namus ir klebono meilę gyvūnams, ypač, numylėtinei kalytei Barbei. Bendravimas su dvasiškai turtingu ir stipriu žmogumi – didelė gyvenimo dovana. Klausantis klebono Marijono pasakojimo apie parapijoje atliekamus darbus, rūpinimąsi mažais ir dideliais, apie tikėjimo jėgą ir tarnystę, tai ir mūsų kasdieniniai rūpesčiai ir vargai nebeatrodė tokie sunkūs ir neįveikiami. Taip dieną praleidęs žmogus jauti kažin kokį dvasios ramumą ir širdies džiaugsmą, jauti, kad diena nebuvo tuščia.

Po vėlyvų pietų, padėkoję Mielagėnų klebonui ir parapijiečiams, sėdome į autobusą grįžimui namo. Tie dėkingi rankų paspaudimai, bučiniai atsisveikinant rodo, kad verta paaukoti savo laiką, dalį asmeninių lėšų tokiems susitikimams. Tokie susitikimai stiprina vienybę, bendrystę, skatina pasidalinti Dievo patirtimi, savo tikėjimu. Juk ir Jėzus pažadėjo būti ten, kur du ar trys jo vardu susirenka. Grįžtant namo, klebono Stanislovo paklausti, kur mums labiausiai patiko, taip ir nesugebėjome atsakyti. Pilna galva įspūdžių. Jautėmės stipresni, geresni, šiltesni, gal todėl ir dainų, grįžtant namo, nepristigom.

Kelionės dalyvių vardu tariame nuoširdų AČIŪ klebonui kan. Stanislovui ir Bronei Latvėnienei už kelionės organizavimą, Linai Morkūnienei už savo darželyje išaugintas gražias gėles.

Kelionės dalyvė Laima Gorpinič

OLYMPUS DIGITAL CAMERA