„Iš visos Lietuvos į trečiąjį etapą susirinko 72 8–12 klasių mokiniai. Atidarymas vyko Jono Basanavičiaus progimnazijoje. Mokinius ir mokytojus sveikino ŠMM atstovai.
Visi jaudinomės, laukėme, kokia tema reikės piešti. Temos buvo duotos keturios: „Didikų meilė ir neapykanta – ką mena dvaro sienos“, „Dvaro panorama iš paukščio skrydžio“, „Dvaras ir sukilimas“ bei „Dvaro kasdienybė“. Pastarąją ir rinkausi. Nors piešimui buvo skirtos 3 valandas, bet laikas ėjo labai greitai. Visų mokinių darbai buvo įdomūs, atlikti savita technika. Aš darbą atlikau sepija.
Jau pirmąją dieną susiradau daug draugų, nes mokiniai visi labai draugiški, vienas kitą palaikantys, konkurencijos jokios nesijautė – tiesiog smagiai pabendravome. Visos olimpiados metu labai jaudinausi, nes vertimo komisija buvo didelė. Vakare po visų darbų važiavome į Europos parką, buvo labai smagu, labai įdomiai apie kiekvieną darbą papasakojo gidė.
Antrąją dieną laukė savo kūrybinės veiklos aplanko pristatymas. Man nebuvo sudėtinga, nes aš piešiu nuo vaikystės, o darbus į aplanką sudėjau maždaug nuo 14 metų. Turėjau sukaupusi per 40 darbų. Sekėsi labai gerai.
Po prisistatymų buvo organizuota ekskursija į LDK Valdovų rūmus. Nors jau ten lankiausi ketvirtą kartą, vis tiek buvo labai įdomu ir sužinojau daug negirdėtų dalykų. Penktą valandą vyko uždarymas, apdovanojo mokinius. Buvo kelios ketvirtos vietos, trys trečios, dvi antros ir viena pirma vieta. Olimpiados dalyvių kūrybą vertino ne tik specialiai sudaryta ekspertų komisija, bet ir nepriklausoma žiuri – Lietuvos dailininkų sąjungos Tapybos sekcijos atstovai.
Išgirdusi, kad laimėjau pirmąją vietą, labai apsidžiaugiau, bet kartu ir nuliūdau, nes mokiniai, trečiajame etape laimėję pirmojo laipsnio diplomus, daugiau respublikiniame olimpiados etape dalyvauti negali. Gaila, kad nebeturėsiu galimybės dalyvauti tokiame renginyje, nes jie plečia akiratį ir atveria kitokį požiūrį į dailę.
Esu be galo dėkinga dailės mokytojai Nomedai Saukienei, kuri man labai daug padėjo, patarė, globojo, rūpinosi manimi. Be jos tikrai nebūčiau iškovojusi I laipsnio diplomo.“
Mergaitės sėkme džiaugiasi ir jos mokytoja Nomeda Saukienė. Ji pasakoja:
„Kai Emilija atėjo ir pasakė, kad norėtų dalyvauti dailės olimpiadoje, atrodė, kad viskas bus kaip visada, – ruošimės, važiuosim į Zarasus, jei pasiseks – į Vilnių.
Taip ir įvyko, laimėti visada smagu, bet smagiausia mokytojui turėti tikrą mokinę. Mokinę, kuri klauso ir girdi, nori piešti ir piešia, žiūri ir mato, mąsto ir komponuoja, tariasi, abejoja, domisi ir labai stengiasi kiekvieną užduotį atlikti į ją įdėdama visą širdį. Tokia ta Emilija – drovi ir ryžtinga, kukli ir atkakli, jautri ir siekianti tikslo. Buvo labai gera dirbti su Emilija.“
Gerų žodžių nugalėtojai negaili ir menotyrininkė Kristina Stančienė. Straipsnyje „Lietuvos dvarų istorijos mokinių akimis”, apžvelgusi 2015 dailės olimpiadą, ji rašo: „Olimpiados nugalėtoja – LR švietimo ir mokslo ministerijos I laipsnio diplomu apdovanota Emilija Čypaitė iš Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos, kurią konkursui ruošė dailės mokytoja, talentinga tapytoja Nomeda Saukienė, nustebino ne tik komisiją, bet ir parodos žiūrovus puikiu, įtaigiu piešiniu, originaliu, nestandartiniu mąstymu. Ypač – žinant, kad ši mergaitė yra tik devintos klasės mokinė. Dvaro gyvenimą Emilija vaizduoja per išraiškingus gyvūnų „portretus“ – pro apgriuvusius dvarvietės pastatus risnoja avių banda, į žiūrovus išdidžiai atlošęs galvą žvelgia impozantiškas raguotis, vienas priešais kitą, tarsi dvikovoje, plasnoja naminiai paukščiai. Jos piešiniai kažkuo primena senųjų meistrų grafikos ir tapybos kūrinius – alegorijas, metaforas, kur kiekviena figūra yra ir paslėptos, plika akimi nematomos prasmės simbolis. Beje, Emilijos kūrybai neliko abejinga ir Modernaus Meno centro žiuri, skyrusi mokinei specialų prizą – vertingų dailės knygų komplektą“.
Gimnazija nuoširdžiai sveikiną Emiliją Čypaitę ir dėkoja jos mokytojai Nomedai Saukienei.
Vanda Normantienė