„Keliaujančios architektūros dirbtuvės” atvėrė duris kūrybinei laisvei ir fantazijai

V. Mazūrienė su vaikais džiaugiasi dovana - knygomis V.Visockienės fotoSartų ežero krantas prie Dusetų K. Būgos gimnazijos stadiono rugpjūčio 8 – 11 d. pasipuošė milžiniška balta palapine – čia keturias dienas buvo įsikūrę „Architektūros (vaikų) fondo“ organizuojamo edukacinio projekto „Keliaujančios architektūros dirbtuvės 2015“ dalyviai. Tai jau trečius metus gyvuojanti savanoryste paremta iniciatyva, kurianti ir įgyvendinanti architektūros edukacijos programas vaikams. Šis didelio masto projektas vyksta vasaros atostogų metu, juo norima atkreipti visuomenės, ypač vaikų, dėmesį į kasdienę žmogų supančią aplinką. Projektu siekiama parodyti, kad aplinka rūpintis, ją puoselėti ir keisti galima realiomis, daug materialių ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis. Šią vasarą architektų, architektūros studentų ir kitų kūrybingų žmonių komandos lankėsi 8 miesteliuose skirtinguose Lietuvos regionuose ir kiekviename surengė 4 dienų kūrybines dirbtuves vaikams ir jaunimui. Dirbtuvių dalyviai tyrinėjo aplinką bei kūrė naujas, tvarkė esamas erdves ir mažosios architektūros objektus ne tik sau, bet ir visiems miestelių gyventojams. Dirbtuvių metu sukurti materialūs išliekamąją vertę turintys projektai viešosiose erdvėse, kurie suburs miestelių bendruomenes ir skatins projekto tęstinumą. Projekte išlaikomas „kelionės“ principas – iš vieno miestelio į kitą projekto organizatoriai keliauja „kūrybiniu autobusiuku“. Tai ne tik transporto priemonė, bet ir projekto simbolis, atkreipiantis vietinių gyventojų, regioninės ir nacionalinės žiniasklaidos dėmesį. Paraišką šiam įdomiam projektą rašė ir laimėjo seniūnaitė, vaikų dienos centro vadovė, socialinė pedagogė Virginija Mazūrienė. Tad ir Dusetų miestelio vaikai turėjo galimybę prisidėti prie savo aplinkos kūrimo ir architektūros objektų tvarkymo.

Atvykę į Dusetas, jaunieji architektai, kurių tarpe buvo ir teatro režisierius, ir grafikos dizainerė, kartu su projekte dalyvaujančiais vaikais per dvi valandas apėjo visą Dusetų miestelį, tyrinėdami jį, žymėdamiesi plane vietas, kurias būtų galima sutvarkyti. Kaip sakė grupės vadovas Tadas, Dusetų miestelis tarp projekte dalyvaujančiųjų – vienas didžiausių, ir gan gerai sutvarkytas. Tačiau ir čia dar galima rasti vietų, kur reiktų padirbėti. Pažintinės ekskursijos metu buvo numatytos trys tokios vietos – Užtiltės pušynėlis, kampelis prie upės ir erdvė netoli gimnazijos stadiono – su senais, aprūdijusiais sportiniais treniruokliais. Bendro balsavimo metu laimėjo pastaroji vieta.

Pirmoji diena, ko gero, buvo sunkiausia – reikėjo ištverti didžiulį karštį. Laimei, gelbėjo Sartų ežeras, kuriame projekto dalyviai maudėsi net su rūbais. Antrąją dieną buvo pastatyta palapinė ir pradėti projektavimo darbai, visiems kartu galvojant ir sprendžiant, ko labiausiai norėtų patys vaikai. Kad nebūtų nuobodu, darbas buvo paįvairinamas žaidimų pertraukėlėmis. Architektus džiugino vaikų kūrybiškas mąstymas, laisvas, atviras bendravimas. Su tokia komanda ir darbai sparčiai judėjo priekin. Trečią – ketvirtą dienomis Dusetų komunalinio ūkio pagalba apleistoje žemėje buvo nušienauta žolė, nupjauti ir išvežti krūmai. Visa komanda kartu šlifavo, obliavo, dažė, kalė, pjovė, suko ir t.t., ir ketvirtos dienos pavakare jau galėjom grožėtis rezultatu. Per trumpą laiką padaryta gana nemažai – laipynės, sūpuoklės, hamakas, nameliai, suolas – stalas. Vienas įdomiausių, eksperimentinių dalykų – muzikos instrumentas iš plastikinių vamzdžių. Šis originalus instrumentas, sugalvotas teatro režisieriaus Justino, pirmas toks sumanymas visų projektų metu ir labai pasiteisinęs. Sumontuoti mažosios architektūros objektai įdomūs ir tuo, kad jie yra daugiafunkciniai, skirti įvairioms amžiaus grupėms, to norėjo patys vaikai. Sutvarkyta, išvalyta erdvė dabar traukia akį, manoma, kad čia smagiai leis laiką ir vyresni vaikai, prisijungs ir tėveliai su mažiausiomis atžalomis, užsuks ir jaunimas. Svarbu tai, kad ką vaikai padarė patys, saugos ir negadins, ir kitus sudrausmins. Projekto metu jie ne tik atliko konkrečias užduotis, bet ir pramoko architektūros elementų – susipažino su specifiniais terminais, sužinojo, kas yra projektas, mastelis, kaip išmatuoti ilgį, skersmenį ir pan. Apie tai kalbėjo ir vaikų vadovė Virginija: „ Vaikai labai daug sužinojo ir išmoko naujų dalykų – instrumentų pavadinimus, kaip jais naudotis, kaip matuoti, braižyti, kaip mintyse susidaryti būsimo rezultato vaizdą, teko netgi prisiminti ar iš naujo išmokti Pitagoro teoremą. Sužinojo, kad projektavimas trunka ilgiau, nei pati statyba. Buvo absoliuti kūryba ir laisvė vaikų fantazijai, kuriai įsikūnyti padėjo architektai. Be abejo, ne tik dirbome – laiko užteko ir žaidimams, edukaciniams užsiėmimams, maudynėms, pokalbiams, drauge ruošėme skanų, ekologišką maistą. Vaikai degė noru dalyvauti: patys pirmieji rytais atskubėdavo į stovyklą, vakarais sunkiai įkalbėdavome eiti namo. Būtent toks entuziazmas labai akivaizdžiai parodo skirtumą tarp išlepintų, viskuo persisotinusių miesto vaikų ir vaikų, gyvenančių kaime ar mažuose miesteliuose, kur ypač atostogų metu trūksta įdomios, prasmingos veiklos. Šis procesas leido ir man geriau suprasti, kad svarbiausia yra idėja, o ne pinigai, ir bendruomenė, kuri susivienijusi gali nuveikti labai daug. Pirmą kartą teko taip kreiptis į žmones, prašant įvairios pagalbos, džiugu, kad jos sulaukiau. Manyčiau, pats smagiausias dalykas yra dėkoti, o dėkoti tikrai yra kam ir už ką. Tad kartu su vaikais dėkojame visiems Dusetų bendruomenės žmonėms, kurie padėjo įgyvendinti „Keliaujančių architektūros dirbtuvių“ projektą. Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, Dusetų komunalinio ūkio įmonės vadovas Vytas Repečka net atostogų metu padėjo patarimais, įvairia pagalba. Nuoširdų ačiū tariu Dusetų lentpjūvės savininkui Edmundui Baniui, kuris mums davė medienos, Dusetų gimnazijai už paskolintus prailgintuvus, muzikos grotuvą, kopėčias, Dusetų seniūnijai, komunaliniam ūkiui už dalį medienos ir suteiktą informaciją. Zarasų savivaldybei ačiū už vaišes projekto pristatymo metu. Nuoširdžiai dėkojame už skanius pietus Dainiui ir Indrei. Ačiū tėveliams už toleranciją, kurie visai nepyko, kai vakarais po darbų grįždavome išsitepę dažais, už rūpestingumą, paramą maisto produktais. Taip pat ačiū tariame Agniui ir Arūnui, kurie mums padovanojo pinigėlių ledams. Dusetų kultūros centrui dėkojame už patalpas projekto pristatymui, Aldonai Žiliukienei už projektorių, Margaritai už nuostabiai kartu su vaikais sudainuotą dainą. Didelį ačiū tariame jauniesiems architektams – Tadui, Justinui, Jurgiui, Adelei, Rasai, Birutei, Justei, Emilijai, Emilei, Audriui, kurie mums padėjo atnaujinti šią primirštą aikštelę. Dėkoju ir savo šeimai už kantrybę, juk buvau pasinėrusi į darbų sūkurį ir skyriau per mažai dėmesio. Be abejo, ačiū ir vaikams – Aidai, Viltei, Karolinai, Markui, Evai, Urtei, Airidui, Domantui, Kamelijai, Nedai, Silvijai, Medai, Raimedui, Vėjūnei –Arielei, Edgarui, Aivitai, Akvilei, Karoliui, Kiprui – už darbštumą, pareigingumą ir puikią nuotaiką!

Ir visiems kitiems ačiū, kurių pavardžių nepaminėjau, bet kurie buvote šalia, kurie draugiškai kartu su mumis ieškojot sprendimų, būdų kaip kuo geriau įgyvendinti projektą. Kur beldžiausi, ten buvo durys atidarytos, tai labai skatina eiti į priekį ir toliau daryti gerus darbus Dusetų miestelio žmonėms. Gera dėkoti žmonėms, kurie buvo, yra ir dar bus kartu vykdant įvairias bendruomenės labui skirtas veiklas.“

Ketvirtos dienos popietę sutvarkytoje viešojoje erdvėje „Keliaujančios architektūros dirbtuvės 2015“ dalyviai surengė projekto pristatymą, į kurį sukvietė miestelio gyventojus, svečius. Radusieji laiko ateiti nenusivylė – architektai pasakojo apie šio projekto idėjas, tikslus, vaikai pristatė dar kvepiančius dažais darbo rezultatus, pademonstravo, kaip kas veikia, kas kam skirta. Pristatyme apsikeista dovanėlėmis. Architektai Dusetų vaikų dienos centrui, kuriame buvo apsistoję visas keturias dienas, padovanojo glėbį knygų, ženkliukus su projekto simbolika. Vaikai atsidėkodami kartu su vadove Virginija jiems įteikė gėlę, deklamavo eiles, kartu su Margarita jautriai sudainavo padėkos dainą. Pristatyme dalyvavęs visuomenininkas Vytautas Čypas visiems projekto dalyviams įteikė dovanėles – „Ainių“ klubo lipdukus, šviečiančias apyrankes, lankstinukus.

Ryški mėlyna linija eina per sutvarkyta aikštelę. Tikimasi, ji neleis pamiršti įdėto kūrybinio darbo, bendruomenės narius skatins šią vietą tvarkyti, tęsti projekte numatytas, bet nespėtas įgyvendinti architektūrines užduotis. Svarbiausia, kad ši erdvės gyvuotų, kad joje būtų gera ilsėtis, žaisti, smagiai leisti laivalaikį.

Vilija Visockienė

Bendra dalyvių nuotrauka V.Visockienės foto V. Mazūrienė su vaikais džiaugiasi dovana - knygomis V.Visockienės foto Prie muzikos instrumento - grojančių vamzdžių V.Visockienės foto