Olivijus Čypas: „Neabejoju šviesia Dusetų ateitimi“

Olivijus ČypasKalbiname Kultūros centro – Dusetų Dailės Galerijos šviesos inžinierių, ūkvedį Olivijų Čypą, pelniusį nominaciją už ilgametę visuomeninę-kultūrinę veiklą. Tai žmogus, kurio entuziazmo, optimizmo ir geranoriškumo galima tik pavydėti ir belieka stebėtis, kaip jam užtenka laiko ir jėgų tiesioginei veiklai, šeimai, bendruomenės organizuojamiems renginiams, pomėgiams bei kelionėms.

Truputį apie save…

Gimiau 1964 m. Rokiškyje. Augau Dusetose, 1983 m. baigiau K. Būgos vidurinę mokyklą su sustiprintu dailės mokymu. Studijavau Kūno Kultūros Institute Kaune, sporto ir turizmo specialybę. Turėjau dirbti kūno kultūros mokytoju, bet gavęs pasiūlymą dirbti Dusetų Kultūros centre, mielai jį priėmiau. Čia dirbu nuo 1992 metų – meno vadovo, direktoriaus pareigose, o Kultūros centrui atsinaujinus, gavau ūkvedžio – šviesos režisieriaus darbą. Dusetose sukūriau šeimą, kartu su žmona Jūrate užauginome du sūnus. Vyresnysis, Elidijus, jau baigė Vilniaus Universitetą, informatikos studijas. Šiuo metu Vilniuje dirba IT specialistu. Jaunesnysis sūnus Eimantas baigė Dusetų gimnaziją ir renkasi gyvenimo kelią.

Kokios buvo gyvenimo svajonės, ar jos išsipildė?

Nuo vaikystės aktyviai sportavau ir svajojau tapti kūno kultūros mokytoju. Dirbdamas Kultūros namuose, kur buvo įkurtas sporto klubas „Ainiai“, turėjau progą realizuoti save dalyvaudamas ir teisėjaudamas įvairiose sporto varžybose. Nuo vaikystės mėgau keliauti, svajojau aplankyti kuo daugiau pasaulio šalių ir esu laimingas, kad svajonės pildosi. Paskutinė šalis, kur teko pabuvoti – Amerika.

Taip pat su draugu įsteigėme sėkmingai dirbančią įmonę Utenoje, kuri užsiima specializuota tapetų bei karnizų prekyba.

 

Kokią regite Dusetų ateitį?

Matant, kaip Dusetos kasmet gražėja, manau, jog jos taps vis patrauklesniu turizmo objektu keliautojams. Žinant, kaip dusetiškiai myli savo miestą, neabejoju šviesia jo ateitimi. Nors mano vaikai Dusetose gyventi neplanuoja, jie noriai prisideda prie savo gimto krašto kultūrinio gyvenimo. Kartu jie įkūrė Dusetų krašto svetainę bei ją prižiūri.

Kas labiausiai patinka (nepatinka) darbe?

Dirbant mylimą darbą, kitaip, nei matematikoje, pliusai nugali minusus. Dėl šios priežasties apie minusus ir nėra laiko galvoti. Kalbant apie pliusus, didžiausias malonumas yra bendravimas su žmonėmis, pažintys. Taip pat derėtų nepamiršti ir nuostabaus kolektyvo, su kuriuo dirbant diena prabėga lyg akimirka.

Linksmiausias įvykis, nutikęs renginių metu…

Dirbant tokį darbą, nutinka daug įvairių ir linksmų įvykių. Kartą vieno koncerto metu, netyčia sumaišius greta esančius mygtukus, ėmė skleistis scenos užuolaidos. Laimei, sureagavome laiku ir užuolaidos nespėjo visiškai užsidengti.

Apšvietėjo darbo ypatumai…

Dirbant apšvietėjo darbą, be galo įdomu pasisemti naujos patirties ir žinių ne tik iš vykstančių seminarų, bet ir iš atvažiuojančių patyrusių specialistų. Toks darbas pareikalauja gana nemažai kūrybingumo, nes kiekvienos šventės metu reikalingas skirtingas, originalus apšvietimas. Visada smagu stebėti žmonių nuostabą, sukeliamą šviesos efektų, tai suteikia motyvacijos dirbti dar įdomiau, išradingiau.

O kokie laisvalaikio pomėgiai?

Džiaugiuosi, kad neapleidau savo vaikystė svajonių ir dalį savo laisvalaikio skiriu kelionėms ir domėjimuisi sportu. Stengiuosi nepraleisti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje vykstančių ralio varžybų. Taip pat seku kitų sporto šakų nacionalinių rinktinių rezultatus. Aktyviame laisvalaikyje randu laiko ir pasyviam hobiui – monetų kolekcionavimui.

Ką daugiau galima būtų nuveikti Dusetų labui, suvienijus bendruomenės jėgas?

Norėtųsi baigti tvarkyti Sartų ežero pakrantę, produktyviau išnaudoti veltui stovinčią tribūną. Taip pat reikėtų sukurti daugiau vandens pramogų.

Ačiū Olivijui už atsakymus. O mes, koncertų, renginių metu žavėdamiesi puikiu reginiu, nepamirškime padėkoti ir nematomiems to reginio kūrėjams, kurie kukliai dirba savo darbą užkulisiuose, tačiau be jų niekas neįvyktų. Ir, be abejo, ši nominacija dar kartą mums primena: savanorystė pareikalauja laiko, žinių, patirties, energijos visuomenės naudai, tačiau atpildas – bendromis jėgomis nuveikti prasmingi darbai – atperka viską.

Vilija Visockienė