RAŽANCAVOS ATLAIDAI DUSETŲ ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIOJE

Spalio 7 dieną Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje šventėme Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės (Rožančinės) atlaidus Tai paskutiniai atlaidai šiais metais mūsų bažnyčioje.

Jau tapo gražia tradicija per kiekvienus atlaidus mūsų bažnyčioje rengti sakralines valandėles. Tai mūsų klebono, kanauninko Stanislovo Krumpliausko graži iniciatyva, noras pradžiuginti parapijiečius įdomiais ir prasmingais renginiais. Šiems, paskutiniams mūsų bažnyčioje šiais metais švenčiamiems atlaidams klebonas Stanislovas parinko labai prasmingą temą, atspindinčią nesenai Lietuvoje vykusią Popiežiaus Pranciškaus intenciją. Tai Popiežiaus Pranciškaus žodžiai palikti kaip priesakas mums, gyvenantiems čia ir dabar, svarbi citata iš Lietuvos Valstybės Himno – „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia.“

Atsirado graži proga pažvelgti į mūsų parapijos ir mūsų bažnyčios praeitį. Tada ir kilo idėja pavartyti senąsias mūsų senelių ir tėvelių maldaknyges. Jos buvo pilnos šventų labai senų paveikslėlių (abrozdėlių) ir senų, jau daugelio, pamirštų giesmių, kurios buvo giedamos visų į bažnyčią susirinkusių dusetiškių. Ne tik sekmadieniais, bet ir kiekvieną dieną šventoje bažnyčios tyloje į dangų kildavo giesmių melodijos, skirtos Švenčiausiai Mergelei Marijai, Švenčiausiai Jėzaus Širdžiai ir parapijai brangiems šventiesiems.

Šios sakralinės valandėlės puošmena tapo surinkti senieji šventi paveikslėliai. Didžiausią kolekciją pasirodė turėjęs mūsų klebonas Stanislovas (100 paveikslėlių), aš savo senosiose maldaknygėse radau 30 paveikslėlių, gražiai į albumėlį sudėjusi savo paveikslėlius atnešė dusetiškė Elena Arminienė.

Sakralinė valandėlė prasidėjo 11 valandą. Ją pradėjo Pastoracinės Tarybos narė Laima Gorpinič, tokiais žodžiais:

„ Pas mus, Dusetose, jau nuo seno šie atlaidai vadinami „RAŽANCAVOS ATLAIDAIS“.

Rožinio malda, tai didžiausia pagarba Švenčiausiai Mergelei Marijai, Skaisčiausiai Dievo Motinai. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II kalbėjo, kad Rožinio malda yra lobis, kurį turime iš naujo surasti.

Tai yra nepaprasta malda, nes joje įžvelgiame ir išsakome nuostabų Dievo Motinos buvimą Kristaus ir Bažnyčios slėpinyje.

Noriu jums paskaityti palaimintojo Bartolo Longo (1841 – 1926), Rožinio Apaštalo prašymą Šventojo Rožinio Karalienei: „O Rožini, palaimintosios Marijos švelnioji grandine, jungianti mus su Dievu, meilės ryšy, vienijantis mus su angelais, išminties bokšte, atsilaikantys prieš pragaro antpuolius, saugusis uoste, jūros katastrofoje, daugiau Tavęs nebepamesime. Tu būsi mūsų paguoda merdėjimo valandą. Tau skiriamas paskutinis gęstančio gyvenimo bučinys. Ir paskutinis garsas mūsų lūpose bus tavo malonus vardas. O Rožinio Karaliene, o brangiausioji mūsų Motina, o, Nusidėjėlių Gynėja, o, Aukščiausioji Nuliūdusiųjų paguoda! Būk palaiminta visur, šiandien ir visada, žemėje ir Danguje.“

Gražiai prisijungė prie sakralinės valandėlės Dusetų K. Būgos gimnazijos moksleiviai, suburti tikybos mokytojos Virginijos Markevičienės. Iš senųjų šventųjų paveikslėlių maldeles paskaitė Viltė – Už kunigus ir popiežių, Ema – Už Kristų Rūpintojėlį ir maldą Į Kristų Valdovą, Aida – Už Lietuvos kankinius ir už Šv. Kazimierą.

Šių eilučių autorė pasidalino prisiminimais apie Dusetų bažnyčios šventoriuje palaidotą kunigą, teologą, pedagogą, politinį kalinį, tremtinį Mykolą Bugenį (1888 – 1980), kurio gimimo sukakties 130 –tąsias metines paminėjome Šventomis Mišiomis Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje.

Senųjų giesmių giedojimo valandėlę pradėjo Margarita Simokaitytė. Nuostabą giesmę „Skaisti esi, Tu ryto Rože“ Margarita pagiedojo pritardama gitara. Toliau – giesmes giedojo jau visa bažnyčia. Tik ta valandėlė pasirodė tokia trumpa. Vedant Janinai Kaškauskienei , Elenai Antonovai ir Anelei Likauskienei pagiedojome keletą senųjų giesmių, skirtų Švč. Mergelės Marijos garbei – „Marijos Vardas“, „Ausk Marijai rožių giją“ ir kitas. Giesmių pynę vainikavo „Karunka“ – „Kas nor Panai Marijai tarnaut“. Kunigo kanauninko Petro Strelčiūno knygelėje „Dusetų bažnyčios ir parapijos istorija“ suradau, kad ši „Karunka“ Dusetų bažnyčioje buvo giedama jau 1758 metais (o tai prieš 260 metų). „Šeštadieniais būdavo giedamos valandos į Švč. Mergelės Marijos Nekaltą prasidėjimą ir vakare, po Mišparų – karunka „Kas nor panai Marijai tarnaut“. Sekmadieniais visi parapijiečiai giedodavo Rožančių, o karunką skirdavo bažnyčios fundatorių Pliaterių intencijai.

12 valandą Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas aukojo Šventas Mišias. Meldėmės už Dusetų parapijos žmones, prašėme Švč. Mergelės Marijos užtarimo ir globos. Iškilminga procesija paženklino šios gražios atlaidų dienos reikšmingumą pagarbą savo tikėjimui ir senoms bažnyčios tradicijoms.

Po religinių apeigų, kaip ir kiekvienais metais, šių atlaidų svarbus akcentas buvo – transporto priemonių šventinimas. Vairuotojams tapo svarbu, kad gautas šventas palaiminimas juos lydėtų kelionėse ir gyvenime.

Baigdama šį straipsnį noriu padėkoti mūsų klebonui Stanislovui už jo norą suteikti bažnyčiai gyvybę, pritraukiant moksleivius, meno kolektyvus ir visus parapijiečius būti aktyviais ne tik maldose, bet ir sakraliniuose renginiuose.

Nuoširdžiai dėkoju Dusetų K. Būgos gimnazijos direktoriaus pavaduotojai Vandai Normantienei, už didžiulę pagalbą spausdinant daugybę giesmių tekstų, juos ištraukiant iš senųjų maldaknygių ir sutalpinant į lapus. Taip pat jai dėkoju už padovanotą albumą, kuriame sutalpinome daugybę abrozdėlių, ir kuris visam laikui pasiliks mūsų bažnyčioje, kad pradžiugintų norinčius pasižiūrėti mūsų senąsias mažojo religinio meno ištakas. Vienas paveikslėlis, atspausdintas lenkų kalba yra net 1914 metų.

Paaiškėjus, kad daugelio senųjų giesmių melodijos choristams yra nežinomos, vyko mokymai ir repeticijos, atimant brangų laiką dainininkėms, besirengiančioms ansamblių respublikiniam konkursui. Daugelį giesmių pasisekė išmokti. Ačiū joms.

Tos bažnyčioje skambėjusios giesmės leido pajusti bendro giedojimo grožį, žmonių bendrystę, dalinantis tekstais, norą būti visumos dalimi. Tas giesmių žodžių ir melodijų nuoširdumas ir paprastumas jaudino iki ašarų. Pajutome, kad bendromis jėgomis mes daug galime padaryti, kad iš savo praeities galime pasisemti jėgų gyventi ir tikėti.

Marija VAREBERGIENĖ