Nuo 2012 m. Europoje vyksta masinė kampanija „Now We Move“ („Judėjimo savaitė“), kuri siekia skatinti masinį sportą ir fizinį aktyvumą, mažinti atotrūkį tarp daugiau ir mažiau sportuojančių šalių gyventojų. Ši prasminga iniciatyva, pasklidusi po atokiausius Lietuvos kampelius, neaplenkė ir mūsų. Rugsėjo pabaigoje dusetiškiai rinkosi Sartų ežero pakrantėje, kur susijungė dvi iniciatyvos(  masinė kampanija „Now We Move“ – „Judėjimo savaitė“) ir projektas „Sportuojam – sveikai gyvenam“. Šios iniciatyvos metu dvi visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Neringa Šedytė ir Daiva Buterlevičiūtė, atvykusios iš Ignalinos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Zarasų skyriaus, vedė kelių valandų šiaurietiško ėjimo treniruotę. Užsiėmimo pradžioje susirinkusioms merginoms ir moterims (vaikinai šį kartą buvo tik žiūrovai) projekto „Sportuojam – sveikai gyvenam“ vadovas Vytautas Čypas įteikė šiaurietiško ėjimo lazdas. Sportinio inventoriaus įsigijimą finansavo Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Atvykusios trenerės išsamiai supažindino su šia įdomia ir dar palyginti nauja mūsų krašte sporto šaka. Šiaurietiškas ėjimas – tai ėjimas atsispiriant lazdomis. Labai paprasta, lengvai išmokstama, tačiau itin efektyvi sveikatingumo priemonė, tinkanti visiems – jauniems, vidutinio amžiaus žmonėms ir senjorams. Tinkamai apsirengus, šiaurietišką ėjimą galima praktikuoti bet kokiu oru ir bet kuriuo metų laiku.

Einant šiuo būdu dirba per 90 proc. mūsų raumenų ir sudeginama beveik 50 proc. daugiau kalorijų, nei tokiu pat greičiu eitume be lazdų – išnaudojamos ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Ėjimas su lazdomis, skirtingai nei bėgimas, nuima dalį krūvio, tenkančio kojų sąnariams ir nugarai, o teisingai atliekami judesiai atpalaiduoja kaklo ir pečių raumenis. Vaikščiojimas su lazdomis gerina širdies ritmą, nes daugiau įkvepiama deguonies, treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema, gerėja aerobinė ištvermė. Be to, ši sporto šaka gerina medžiagų apykaitą – per valandą išeikvojama vidutiniškai apie 400 kalorijų (vaikščiojant be lazdų – 280 kcal/val.) bei 20–40 proc. daugiau energijos, negu paprastai einant.

Suteikusios informaciją apie šiaurietiško ėjimo teigiamą poveikį sveikatai, tinkamą šiaurietiško ėjimo inventoriaus pasirinkimą, specialistės pamokė šiaurietiško ėjimo bazinių žingsnių. Kai kurios moterys turėjo pradinius įgūdžius, kitoms truputį sunkiau sekėsi, tačiau padedant trenerėms, gana greitai jau visos smagiai vaikščiojo ežero pakrante, vis labiau spartindamos tempą. Grupėje esančios senjoros džiaugėsi, kad po tokios intensyvios jų amžiui treniruotės visai nesijautė pavargusios.

Pamokiusios taisyklingai vaikščioti, trenerės Neringa ir Daiva rodė, kokius pratimus galima atlikti, naudojant lazdas. Šių pratimų tikslas – išvengti raumenų patempimo, apšilti arba atsipalaiduoti, išvengti raumenų skausmo. Mokymams pasibaigus, buvo padaryta bendra visų dalyvių nuotrauka ir susitarta po kelių savaičių vėl susitikti.

Renginys, kurio tikslas – ugdyti supratingumą apie fizinio aktyvumo naudą žmogaus sveikatai, didinti bendruomenės gyventojų informuotumą apie jų gyvenamojoje vietovėje veikiančių nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų veiklą, esamos fiziniam aktyvumui skirtos sporto  infrastruktūros panaudojimo galimybes, motyvuoti vietos bendruomenių narius aktyviam, sveikatą stiprinančiam fiziniam aktyvumui ir prasmingam laisvalaikio leidimui organizuotai ir savarankiškai  – puikiai pavyko. O gal pavyks ir „Now We Move“ sumanytojams įgyvendinti savo viziją – iki 2020 metų šimtu milijonų padidinti sportuojančių europiečių skaičių.

Vilija Mikelionytė