Sidabriniai trieilių balsai skambėjo Dusetose

Ketvirtis amžiaus! Tiek jau stuktelėjo tradiciniam liaudiško muzikavimo festivaliui ,,Sėlos muzikantai”. Muzikanto ir etnografo Gintaro Andrijausko „užkurtas“ 1992 m. Dusetose, renginys kas metai garsėjo, sutraukdamas muzikantus iš visų Lietuvos pakraščių ir kaimyninių šalių, taip išaugdamas į reikšmingą muzikinį reiškinį. Nuo penkių muzikantų iki kelių dešimčių, nuo kelių valandų iki trijų dienų– nemenkas šuolis!

Šiemet buvo surengti keturi koncertai – Zarasuose, Šlyninkoje, Stelmužėje ir Dusetose. Stelmužėje jungtiniame mandolinininkų orkestre grojo ir Dusetų Kultūros centro jaunimas iš folklorinio kolektyvo „Sartukas“ (vad. Sigita Gudonienė, Ramūnas Lisinskas).

„Mieli dusetiškiai ir ne tik, malonu jus pasveikinti su atėjusiu pavasariu ir labai gražiu 25 – uoju tarptautiniu festivaliu ,,Sėlos muzikantai”, – gegužės 14 d. sveikino visus žiūrovus, susirinkusius į Kultūros centrą Dusetų dailės galeriją, nepamainomas renginių vedėjas Untaniokas (Antanas Laurinkevičius).

Pirmiausiai jis pakvietė pagerbti tylos minute tuos muzikantus, kurie per praėjusius metus išėjo Amžinybėn – Juozą Vasiliauską ir Algimantą Mieliauską. Žinios apie festivalio patriarchų netektis visuomet liūdina, bet šį kartą ypatingai. A. Mieliauskas – kilęs iš Dusetų krašto, žinomas visoje Lietuvoje kaip geriausias muzikantas, grojęs Peterburgo armonika. Turbūt nebuvo nei vienų varžytuvių, kuriose jis nelaimėtų pirmų vietų. 2015 m. A. Mieliauskas gavo Kultūros ministerijos premiją už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą.

  1. Mieliauskas prieš mirtį savo armoniką padovanojo molėtiškiui Kęstučiui Kuzmickui, su ja šis muzikantas ir grojo šiemet Dusetose.

Koncertą „Griežia trieilės“ festivalio gimtinėje pradėjo vilniečių instrumentinio folkloro grupė „Vydraga“, vadovaujama garsaus muzikanto, „Griežynės“ festivalio organizatoriaus Algirdo Klovos. Jis perdavė „Sėlos muzikantų“ festivaliui linkėjimus nuo „Griežynės“ festivalio ir grupė, be kitų kūrinių, pagrojo savojo festivalio himną.

Po „Vydragos“ pasirodymo klausėmės Peterburgo armonikos virtuozų iš Molėtų, Rokiškio, Zarasų, Vilniaus, Širvintų rajonų. Tiesa, ne visus galima tituluoti virtuozų vardu, yra tarp jų ir neseniai pradėjusių groti. Vienas jų – G. Andrijausko mokinys Gintaras Garšanovas. Jis stropiai mokosi ir trieilė jo rankose metams bėgant tikrai suskambės tuo savo išskirtiniu sodriu, harmoningu tembru.

Žiūrovus džiugino iš Utenos atvykęs „Sietynėlis“ (vadovai R. ir R. Garsonai). Kapelos jaunuoliai jau gana profesionaliai groja įvairiais muzikos instrumentais – smuiku, armonika, būgneliu.

Atvažiavo į Dusetas ir gerai mūsų klausytojams pažįstami mieli sveteliai iš Latvijos Sandra ir Ilmars Pumpurs.

Jau tradiciškai keletą kūrinių sugrojo Peterburgo armonikų orkestras – šį kartą scenoje buvo septyni muzikantai. Su virpuliu širdyje jų klausėsi salėje sėdintis armonikininkų patriarchas Vytautas Vaitonis, šiame renginyje jau nebegrojęs.

Valsai, polkos, fokstrotai – daugumos žiūrovų kojos pačios trepsėjo šių kūrinių ritmu, o salėje sukosi poros. Žinoma, daugiausiai plojimų pelnė šio festivalio vienas iš „simbolių“ – šokėjai Petras Lašas su savo šokių partnerėmis Aldona Vanagiene bei Genute Šimkūnaite.

Festivalį vingriomis šiaurietiškomis melodijomis ir dainomis užbaigė folkloro grupė „Myllargutens gammaladansorkester“, atvykusi iš tolimosios Norvegijos. Grupės sudėtyje – liaudies muziką studijuojantys studentai, jų tarpe yra ir prancūzų, vokiečių tautybės muzikantų. Į Lietuvą jie atvyko sužavėti Teresės Andrijauskaitės pasakojimų apie mūsų šalį, gilias liaudiško muzikavimo tradicijas ir puikų šios muzikos festivalį. Atvyko pirmą kartą, bet tikrai ne paskutinį, nes išsivežė iš Lietuvos pačius geriausius įspūdžius. Žiūrovai negailėjo aplodismentų šauniajam jaunimui, grojusiam labai uždegančiai. Buvo nuostabu žiūrėti, kaip keletas atlikėjų į sceną išėjo basi – matyt, Lietuvos vėsus pavasaris jiems nepasirodė toks jau vėsus, o priminė norvegišką vasarą. Pabaigę pasirodymą, Norvegijos muzikantai festivalio „krikštatėviui“ G. Andrijauskui padovanojo marškinėlius su savo grupės simbolika ir nuoširdžiai dėkojo visiems, o ypač juos pakvietusiai Teresei ir žiūrovams už tokį svetingą priėmimą.

  1. Andrijauskas neslėpė džiaugsmo emocijų: „Nuotaika puiki! Į šį festivalį sudėta labai daug vilčių ir svajonių. Jo metu susiformavo toks reiškinys kaip „pataburskų“ armonikų orkestras – jis jau užima tam tikrą vietą kultūriniame gyvenime. Nuo pirmų festivalių svajojau, gal kada nors norvegai bus čia… Šio jubiliejinio festivalio metu džiugino viskas – nuostabūs svečiai, puikus oras, be abejo – šaunūs žiūrovai, kuriais labai džiaugiasi muzikantai! Dėkoju visiems!“

Pabaigsiu iškalbingojo Untanioko atsisveikinimo žodžiais festivalio organizatoriams, muzikantams bei žiūrovams: „Liūdna ant dūšios, kai reikia festivalį užbaigti. Tačiau jau galima pradėti laukti kitų metų, laukti muzikuojant, nes grojantys ir dainuojantys nesensta – „čėso“ neturi! Ačiū, kad mylit liaudišką muziką! Jūsų nebūtų – nebūtų kam groti. Lietuva turi ir dar ilgai turės ką parodyti pasauliui. Kol mes būsime skirtingesni nei kiti, tol būsime įdomūs. Sudie, iki kitų rozų!“

Festivalį finansuoja – Lietuvos kultūros taryba.

Organizatorius – Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras.

Partneriai:

Bendruomenė „Šlyninkos vandens malūnas“

Zarasų krašto muziejus

Zarasų žemės ūkio mokykla

Kultūros centras Dusetų dailės galerija

Organizatoriai:

Zarasų rajono savivaldybės kultūros centras

Informaciniai rėmėjai:

Laikraščiai „Zarasų kraštas“, „Utenos apskrities žinios“, „Dusetos“.

Vilija Visockienė

Nuotr. autorės