Jau tapo gražia tradicija, kad švenčiant šią šventę mūsų parapijiečius maloniai pradžiugina į šventines pamaldas atvykę TRYS KARALIAI, pakviesti klebono kanauninko Stanislovo Krumpliausko. Pasipuošę karališkais drabužiais, ant galvų užsidėję aukso karūnas, Trys Karaliai savo rankose nešė auksą, smilkalus ir mirą. Šie brangūs nešuliai buvo padėti ant Dievo stalo, kad aukojant Šventas Mišias atskleistų nepaprastą šios dienos Šv. Mišių aukos prasmę.
Tie trys Karaliai, tie trys Išminčiai – KASPARAS, MERKELIS ir BALTAZARAS, atėję aplankyti gimusio Kūdikėlio Jėzaus norėjo pasauliui parodyti nepaprastą pagarbą, pripažinimo ženklą visai Šventajai Šeimynai –
AUKSAS – skirtas gimusiajam Jėzui, kaip Karaliui.
SMILKALAI – gimusiojo Jėzaus dieviškumo pripažinimas.
MIRA – priminimas mums, kad gimęs Jėzus yra žmogus, kad jis yra mirtingas.
Šventas Mišias aukojo klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Savo pamoksle mūsų klebonas rėmėsi evangelistų Luko ir Mato mintimis, aiškinimu, kad Jėzui gimus sužibusi danguje žvaigždė visam pasauliui pranešė svarbią naujieną – gimė Jėzus Kristus. Šios žvaigždės vedini TRYS KARALIAI iš Rytų atvyko į Jeruzalę pagerbti ir pagarbinti gimusį šventąjį Dievo Kūdikį.
Buvo pašventinti kreidos gabalėliai, kurie pagal tikėjimo tradiciją išdalinami visiems tikintiesiems. Kiekvienas iš mūsų žinome ir matome ant gyvenamųjų namų durų parašytas tris raides, atskirtas viena nuo kitos kryželio ženklu: K + M + B, tai reiškia – telaimina Kristus šiuo ženklu paženklintus namus, pažymėtus TRIJŲ KARALIŲ KASPARO, MERKELIO ir BALTAZARO vardais. Tas užrašas ant savo namų durų parodo, kad tikėjimas šeimai svarbus, kad šeima nebijo savo tikėjimo liudyti kitiems žmonėms.
Po Šventų Mišių į Dusetas atvykę Karaliai išdalino pašventintus kreidos gabalėlius, kad juos neštų į savo namus ir pasidalintų su savo kaimynais, pranešdami ir džiaugsmingą žinią – jau aplankytas Išminčių ir pagarbintas gimęs visos Žemės Karalius.
Dusetų klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas dosniai apdalino visus savo parapijiečius saldainiais, taip tarsi norėdamas parodyti, kad baigėsi šviesus ir džiaugsmingas Šventų Kalėdų laikotarpis.
Baigdama šį straipsnį įdedu labai prasmingus kunigo Algirdo Toliato žodžius, skirtus TRIJŲ KARALIŲ šventei, parašytus jo knygoje „GERUMO LIŪNAS“: „Mes irgi esame Išminčiai! Kartais didesni, kartais mažesni, priklauso nuo dienų, nuo aplinkybių, nuotaikų, nuo to, kaip nusiteikiame. Šventasis Raštas mums padeda, nes kviečia nepamesti žvaigždės iš akių, nepatingėti leistis į kelionę, nebijoti nakties tamsos, neprarasti pasitikėjimo, nepenėti savyje Erodo. Minėdami Viešpaties apsireiškimą melskime Jį padėti atpažinti Kristų nepatogiomis, dviprasmiškomis, kebliomis aplinkybėmis. Stenkimės susitikti Dievą ir prašykime Jo duoti mums plačią širdį ir kantrybės, jei nematome greitų rezultatų, gebėjimą mažus dalykus vertinti kaip didelius, įprasminti mūsų gyvenimo metus, nepražiūrėti mažmožių ir atpažinti Kristų kasdienybėje. Amen.“
Marija VARENBERGIENĖ