ATMINIMO ŽODŽIAI ATSISVEIKINANT SU LIETUVOS LAISVĖS KOVŲ DALYVIU

42015 metų gruodžio 12 dieną mirė Lietuvos partizanas, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio narys, Vyčio ordino kavalierius, Antanas Kazakevičius.

1925 08.24 – 2015.12.12

Antanas Kazakevičius gimė Juozo ir Elenos Kazakevičių šeimoje, Bikūnų kaime, Utenos apskrityje, 1925 metų rugpjūčio 24 dieną.

1944 metais, vengdamas mobilizacijos į sovietų armiją, Antanas pasirinko partizano kelią. Pirmąsis kovos krikštas įvyko tų pačių metų gruodžio mėnesį. Šio susirėmimo su stribais ir kariuomene metu žuvo būrio vadas ir Antanas, su gyvais likusiais kovos bendražygiais pasitraukė į Baraukos mišką netoli Dusetų. Tačiau sekančią dieną, vėl užpuolus stribų ir kariuomenės smogikams, Antanas buvo sužeistas ir tik po kurio laiko įsijungė į „Audros“ partizanų būrį. Čia gavo „Viesulo“, „Narsučio“ slapyvardžius, čia sutiko bebaimius, patyrusius kovose partizanus – Bronių Stasiškį, Joną Abukauską, Juozą Zavacką, Motiejų Paškonį, Balį Kazlauską ir drauge su jais dalyvavo daugelyje sėkmingų susirėmimų su stribais ir sovietų kariuomene.

Tuo laiku, teritorijoje nuo Užpalių link Antalieptės, ir nuo Užpalių link Dusetų, veikė galingas Kunigaikščio Margio rinktinės „Audros“ partizanų būrys.

1945 metais buvo suimtas Antano tėvelis Juozas Kazakevičius. 1946 metais jis buvo nuteistas ir įkalintas Čeliabinsko kalėjime dešimčiai metų. Čia, po pusės metų jis ir mirė.

Nuo 1952 metų vasario mėnesio Antanas Kazakevičius buvo paskirtas „Audros“ partizanų būrio vadu. Tačiau 1953 metais kovo mėnesio 23 dieną , Antanas Kazakevičius – Narsutis, drauge su kovos draugu Alfonsu Svilu – Streikumi, buvo išduotas provokatoriaus Broniaus Kalyčio ir suimtas. Antaną Kazakevičių suėmė sovietinio saugumo kapitonas Butovas, vyr. leitenantas Kasakauskas ir eilinis Ivanovas. Kovos draugas Alfonsas Svilas tą dieną buvo nušautas. Netekęs patyrusių kovotojų „Audros“ bartizanų būrys 1953 pavasarį nustojo egzistuoti.

1953 metų rugpjūčio mėnesį, po nežmoniškų tardymų ir kankinimų, karo tribunolas Vilniuje, Antaną Kazakevičių nuteisė 25 metams ir išsiuntė į Omsko politinių kalinių lagerį..Per 25 kalėjimo metus Antanas dar pabūvojo Mordovijos, Čiunos, Permės lageriuose. Paleistas iš lagerių 1978 metais į Lietuvą grįžti negalėjo, nes dar atlko 10 metų trmties bausmę. Tuos 10 metų gyveno ir dirbo Latvijoje. Tik prasidėjus Atgimimui sugrįžo į Tėvynę, į savo gimtuosius Bikūnus, kur iki mirties gyveno su savo žmona Aldona, taip pat tremtine.

Tauta neužmiršo pasiaukojančios Antano Kazakevičiaus kovos su okupantais. 1998 metais lapkričio 23 dieną, prezidento Valdo Adamkaus įsaku Antanas Kazakevičius apdovanotas Vyčio kryžiaus IV laipsnio ordinu.

Nors ir būdamas garbaus amžiaus, Antanas Kazakevičius, drauge su partizaninių kovų bendražygiu Jonu Abukausku, neliko nuošalyje nuo visuomeninio gyvenimo. Jis ir Jonas Abukauskas buvo Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio nariais, jų iniciatyva ir rūpesčiu įamžintos partizanų žuvimo vietos Utenos krašte – Martinčiūnų, Paindrės, Remeikių kaimuose ir kitose vietovėse. 2012 metais, vykdant kasinėjimus Dusetose MGB stribų būstinės kieme, ieškant „Audros“ partizanų būrio kovotojų palaikų, ir man teko susipažinti su šiuo daug patyrusiu ir iškentėjusiu žmogumi. Jis į Dusetas atvykdavo su Jonu Abukausku ir tikėjo, kad čia bus artasti buvusio „Audros“ partizanų būrio kovotojų palaikai. Daugelis dusetiškių dar prisimena, kad šiame stribų būstinės kieme būdavo suguldomi nužudyti partizanai. Tačiau Dusetose taip ir nebuvo surastas nužudytų partizanų užkasimo vieta. Jonas Abukauskas ir Antanas Kazakevičius norėjo ir stengėsi, kad nors po mirties būtų tinkamai perlaidoti ir pagerbti Aukštaitijos sūnūs žuvę už Tėvynę.

Antanas Kazakevičius 2015 metų gruodžio 14 dieną, palydėtas artimųjų ir kaimynų, Amžnajam poilsiui atsigulė Dusetų kapinėse, šalia savo motinos Elenos Kazakevičienės kapo. Šventos Mišios už velionį buvo aukojamos Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje. Šv. Mišias aukojo ir į paskutinę kelionę Lietuvos partizaną Antaną Kazakevičių palydėjo garbės kanauninkas emeritas Povilas Svirskis, kuris partizaninių kovų laikotarpiu 1950-1952 metais dirbo vikaru Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje. Laidotuvėse dalyvavo ir Antano Kazakevičiaus kovų bendražygis, Vyčio ordino kavalierius Jonas Abukauskas, vienas iš dar likusių gyvų „Audros“ būrio parizanų.

Pakvietęs pasimelsti už bebaimio Lietuvos laisvės kovotojo, partzano Antano Kazakevičiaus vėlę, kunigas Povilas Svirskis mums priminė, kad brangaiusia žmogui yra ištikimybė savo idealams , meilė savo Tėvynei ir mums, gyviesiems prisakė – saugoti iškilių žmonių atminimą ir perduoti iš kartos į kartą.

Marija VARENBERGIENĖ

1 (1)2 (1)34

NUOTRAUKOSE:

1(1) – partizanas Antanas Kazakevičius „Narsutis“ 1947 m.

2 (1) – Antanas kazakevičius 2007 m. Bikūnuose,

3 – Antanas Kazakevičius Omsko lageryje 1960 m.

4 – „Audros“ būrio partizanai 1951 m. Stovi pirmas iš kairės Antanas Kazakevičius.

Nuotraukos iš Lietuvos rašytojo, kraštotyrininko Vytauto Indrašiaus archyvo.