KRAŠTIEČIAI, KELIAUKITE PO SARTŲ IR GRAŽUTĖS REGIONINIUS PARKUS!

Šiais metais minime Lietuvos regioninių parkų įkūrimo 25-metį. Ta proga kraštiečius kviečiame pažinti ir keliauti po Sartų ir Gražutės regioninius parkus. Kaip yra žinoma, Sartų ir Gražutės regioniniai parkai išsidėstę Ignalinos, Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Jau ne vienerius metus parkuose yra kuriama infrastruktūra, sudaranti galimybes keliautojams susipažinti su mūsų krašto įdomiais gamtos paveldo objektais, kraštovaizdžiu, gausia biologine įvairove.

 

Primintina, kad Sartų ir Gražutės regioninius parkus nuo 2017 metų administruoja viena įstaiga Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija. Po dviejų valstybės biudžetinių įstaigų reorganizacijos  sutelkti žmogiškieji ištekliai, technika sudaro prielaidas racionaliai naudoti biudžeto lėšas, efektyviau vykdyti Sartų ir Gražutės regioninių  parkų priežiūrą.

Šįmet Sartų ir Gražutės regioniniai parkai pasitinka lankytojus susitvarkę ir atnaujinę įvairius lankytinus objektus. Ypač maloni staigmena laukia orchidėjų mylėtojų – parkų direkcija atnaujino beveik 50 metrų ilgio Gražutės regioniniame parke esantį lieptą į aukštapelkę. Nuo liepto, nesušlapę kojų, galite žavėtis dabar itin gausiai žydinčiomis Lietuvos orchidėjomis – gegūnėmis. Tai reti į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai. Jų vegetacija labai trumpa – žydi gegužės ir birželio mėnesiais. Įdomu tai, kad šių augalų sėklos labai smulkios, dulkių pavidalo. Sėkla, tokia smulkutė, kad jai neužtenka sukauptų maisto medžiagų sudygti. Sėkla sudygsta tik tada, kai ji, patekusi į dirvožemį, susilieja su aplinkoje esančia grybiena. Iš grybienos sėkla gauna angliavandenių. Suprantama, kad yra nedidelė tikimybė, jog augalų sėklos nukris į tokią vietą, kurioje yra tam tikros rūšies grybų. Tačiau šie augalai prisitaikė įveikti ir tokią kliūtį. Jie subrandina labai daug sėklų. Viename vaisiuje, kuris vadinamas dėžute, gegūnė subrandina iki 100 000 sėklų, o vienas augalas tokių vaisių užmezga keletą dešimčių.

Vandens turistus, plaukiančius Šventosios aukštupiu, ir dviratininkus, važiuojančius Didžiuoju Gražutės dviračių žiedu, maloniai pradžiugins direkcijos darbuotojų suremontuotas Žagarinės tiltas. Atnaujintos ne tik sutrūnijusios medinės tilto dalys, bet ir įrengta nedidelė arka, kurios dėka, keliaujantiems baidarėmis nebereikia krante persitemti baidarių. Parkų direkcija, bendradarbiaudama su Aukštaitijos baidarių centru, birželio pirmąją savaitę Šventosios vandens turizmo trasoje pašalino medžių išvartas ir patvankas, surinko šiukšlės. Dabar keliaujantiems Šventąją nebereikės kamuotis prie vandens trasą užgriuvusių virtuolių. Tačiau nuobodžiauti nebus kada, nes vandens trasoje pilna kitų kliūčių:  sraunumų, slenksčių, akmenų, ir brakonierių paliktų tinklų! Visus keliautojus, pastebėjusius brakonierių paliktus tinklus ar juos statančius asmenis prašome informuoti aplinkosaugininkus bendruoju pagalbos numeriu 112. Įsidėmėkite, tinklų liesti negalima, nes norėdami gero gamtai patys galite patekti į aplinkosaugininkų paruoštą pasalą.

Kaip jau žinoma, Šventoji yra ilgiausia Lietuvos upė, kuri prasideda ir teka Lietuvos teritorijoje. Upės ilgis – net 245 kilometrai. Šventoji, kaip pasakytų  Prof. Česlovas Kudaba, gražuolė ežerų dukra. Mūsų šalyje tik Šventoji turi tokį ežeringą aukštupį. Šventoji prasidėjusi Ignalinos rajone prateka Samanio, Dūkšto ežerus, Zarasų rajone teka per Luodžio, Luodukščio, Asavo, Asavėlio, Ūparto ežerus, bei pratekėjusi Antalieptės marias savo vandeniu pamaitina įspūdingą Sartų ežerą.

Sartų regioniniame parke, keliaujančius senuoju keliu į vakarus nuo Antazavės, patenkama į Marimontą. Marimontas (Mori Mont lot. klb. – „mirusiųjų kalnas“) pavadintas nuo didelio kalno, nuo kurio žiemą važiuodamas ne vienas užsimušė. Ant dešiniojo Marimonto upelio kranto senovėje stovėjęs vandens malūnas, priklausęs Antazavės dvarui. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija rūpestingai atnaujinto medinį Marimonto tiltą, nuo jo galima saugiai žvalgytis po vandens malūno mūro likučius.

Kraštiečiams norisi priminti, kad Sartų ir Gražutės regioniniai parkai buvo įsteigti 1992 metais, siekiant išsaugoti ežeringo, miškingo Šventosios upės aukštupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

 

Tad keliaukite po regioninius parkus ir džiaukitės nuostabia Lietuvos gamta!

 

Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos

vyr. specialistas Vytautas Eidėjus

Nuotraukos iš direkcijos archyvo