Žirgų lenktynės „Sartai 2019“

Vasario 2 d. Dusetos neatpažįstamai atgijo, nenutrūkstamam mašinų srautui užpildžius gatves – kaip skaičiuoja žirgų lenktynių organizatoriai, šiemet Dusetose apsilankė apie 25 000 žirginio sporto mėgėjų. Oras nebuvo labai palankus, beveik visą dieną lijo, bet trasos ledas atlaikė išbandymą, o ir žiūrovams neteko braidyti po purvyną. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šiemetinės lenktynės buvo jau 221-osios, o kaip rengiamos oficialiai – 111-osios. Nuo 1933 metų jas organizuoja Žemės ūkio rūmai ir kiek vėliau vairą perėmusi Žemės ūkio ministerija. Lenktynių metu tradiciškai vyksta ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojanti žiemos mugė „Sartai 2019“, kurią organizavo Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe. Visas straipsnis

Odė žirgui fotografijoje

Žirgai žirgeliai… Kiek apie juos bekalbėtume, besigrožėtume, niekada nebus gana! Tai liudija jau trylika metų iš eilės Respublikinių tradicinių žirgų lenktynių programą papildančios menininkų kūrybos parodos „Žirgas dailėje“ arba „Žirgas fotografijoje” bei leidiniai su tos pačios tematikos dailės kūrinių ir fotografijų reprodukcijomis. Į šių metų parodos organizatorių kvietimą atsiliepė net 93 fotografai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Turkijos, Serbijos, Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vokietijos, Airijos ir Rumunijos atsiuntę vertinimui apie 800 fotografijų. Parodai vertinimo komisija atrinko 54 autorių 101 įdomiausią, originaliausią fotografiją, kurios sugulė į katalogą „Žirgas dailėje“. Visas straipsnis

Gyvenimas tarp bičių – Sartų krašto bitininkai

Šiemet, minint Dusetų 500 metų jubiliejų, dera atsigręžti į iškiliausius šio krašto žmones, šviesuolius, galinčius būti darbštumo, atkaklumo, kūrybiškumo ir meilės savo amatui pavyzdžiais. Viena tokių – šalia Sartų gimusi ir užaugusi, Dusetose mokyklą baigusi ir daug savęs Dusetų jaunimui atidavusi bitininkė, bitininkystės konsultantė Meilutė Močiškytė. Vasario pradžioje pasirodė nauja jos knyga „Gyvenimas tarp bičių“, kurioje plačiai aprašytos bitininkystės tradicijos Sartų krašte. Taip pat bitininkai ras bityno darbų kalendorių ir daug vertingų patarimų.

Visas straipsnis

JUOKIAS DUONELĖ

Ant mano delno guli duonelė,

Ant mano delno juoda riekelė.

Ir verks duonelė, jei aš tingėsiu,

Jei aš tingėsiu – jos nemylėsiu.

Tinginio valgoma verkia duonelė.

Ant mano delno ji verkt negali.

Aš viską dirbsiu, ką tik mokėsiu.

Per visą dienelę šviesią.

Tegu tik juokias mano duonelė,

Tegu tik juokias juoda riekelė.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą duoną. Įsigalėjus krikščionybei ši diena buvo sutapatinta su III a. vid. Katanijoje (Sicilijoje) gyvenusia kankine, po mirties šventąja paskelbta Agota. Visas straipsnis

Andrius Navickas: „Dievas sukūrė mus tyčia“

Susitikimas nuostabiose Dusetose su ypatingais žmonėmis. Dėkui už pakvietimą. Dėkui už tai, kad klausėtės taip, jog labai gera buvo kalbėti. Dėkui, kad suteikėte progos pasidalinti įžvalgomis. Kalbėjau labai asmeniškai. Taip pat ir apie tai, kodėl atsidūriau politikoje. Svarbiausia tema – ką šiandien reiškia būti krikščionimi? Džiaugiuosi, kad galėjau papasakoti ir apie S. Greggo „Katalikybę ir laisvę“. Kad ir labai mažyčiais žingsneliai, tikiu, knyga pasieks skaitytojų širdis. Ji tikrai savalaikė ir labai reikalinga.
Dusetos tampa vis svarbesniu visos valstybės kultūrinės tapatybės sandu. Tai ir suteikia vilties, kad mes stiprėjame kaip bendruomenė. Turime ypatingus turtus, tik nespėjame patys jų savo dėmesiu apglobti.
Jei dar yra tokių, kurie Zarasų regionu nesate ilgiau pasigrožėję, skubėkite tai padaryti, nes čia labai gražu ir gera.“ A. Navickas
Visas straipsnis

Kaip gimsta iliustracijos

Sausio 25 d. Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko kūrybinės dirbtuvės „Kaip gimsta iliustracijos?“, kurias vedė knygų autorė, Vilniaus universiteto anglų kalbos dėstytoja Rasa Bačiulienė ir menininkė Vilija Visockienė. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo Zarasų rajono Dusetų K. Būgos gimnazijos ir Dusetų meno mokyklos moksleiviai. Jie ne tik sužinojo, kaip kuriamos iliustracijos, kokie yra kūrybos būdai ir metodai, bet ir patys pabandė sukurti savo iliustraciją. Taip pat išgirdo pasakojimą apie dailininko V. Žiliaus iliustracijų kūrybos ypatumus.

R. Bačiulienei pasiūlius iliustruoti A. Puišytės eilėraštį apie nykštuką, vaikai nedelsdami kibo į darbą. Iliustravimui buvo pasitelktos pačios minimaliausios priemonės – popieriaus lapas ir pieštukas, tačiau rezultatas gavosi tikrai ne minimalus! Nykštuką su pušnimis, sėdintį ant kelmelio ir papsintį pypkutę, kiekvienas vaikas savo fantazijose matė panašiai, tačiau kartu ir labai skirtingai. Vienų nykštukai buvo dideli, sulig eglėmis, kitų maži ar net visai nematomi. Stebino mokinių išmonė ir sugebėjimas per trumpą laiką sukurti piešinius, galinčius tapti tikrai puikiomis iliustracijomis. Dirbtuvių pabaigoje vaikai patys išrinko gražiausių piešinių autorius, jiems įteiktos simbolinės dovanėlės.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

Vilija Visockienė

 

Vlado Žiliaus iliustracijų paroda

Dusetų K. Būgos bibliotekos galerijoje atidaryta unikalaus dailininko Vlado Žiliaus iliustracijų paroda.

V. Žilius gimė 1939 m. gegužės 13 d. Varsneliuose, Šilalės apskrityje. 1964 Lietuvos dailės institute jis baigė grafikos studijas. 1974 m. apkaltintas formalizmu ir pašalintas iš LDS. 1976 emigravo į JAV, Niujorką. Dirbo tapybos, grafikos, skulptūros, reklamos dizaino srityse. Sukūrė estampų ciklų, ekslibrisų, piešinių, tapybos kompozicijų, iliustracijas Maironio, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, J. Baltakio, J. Degutytės, M. Sluckio ir kitoms poezijos knygoms. Apipavidalino kino filmą „Jausmai“ (1964 m.) ir kt. Dailininkas mirė 2012 gegužės 28 d. Niujorke (JAV). Palaidotas Lietuvoje, Kaltinėnuose.

Dramatiško likimo dailininko gyvenimo ir kūrybos kelias driekėsi nuo numylėto Žemaitijos vienkiemio iki Niujorko dangoraižių ir atgal. Priverstas išvykti iš gimtosios šalies Žilius daugeliui įsiminė kaip itin drąsus menininkas. Jis vienas iš nedaugelio sovietiniais laikais išdrįso nusiųsti laišką aukščiausiajai to meto valdžiai – Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui ir atvirai išdėstyti savo neigiamas pažiūras apie sovietinę ideologiją. Stebėtina, kad Žilius neatsidūrė lageryje, jam buvo liepta per 72 valandas palikti Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką. Iš kūrinių matyti, kad gyvendamas svetur menininkas labai ilgėjosi gimtojo krašto: „Kažkurią vasarą apsiginklavęs didelėmis žirklėmis, pjūklu ir kirveliu, nuvykau į tėviškę ir trumpinau gyvatvorę apie mamos gėlių darželį, pjausčiau sausas obelų šakas. Seserys parašė, kad vėl viskas užaugo, kaip ir buvę. Juk, rodos, kažkoks išmintingas žmogus yra pasakęs, kad negalima perbristi upelio dukart toje pačioje vietoje.“

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. Žilius kelis kartus lankėsi tėvynėje. 1993–1994 m. jis surengė individualias parodas Lietuvoje: Šiuolaikinio meno centre, „Vartų“ galerijoje. Dailininkas sulaukė milžiniško žiūrovų ir spaudos dėmesio – laikraščiai, žurnalai mirgėjo straipsniais apie autorių, laidas rengė Lietuvos televizija. „Mano paveikslai yra tiesioginė improvizacija, tiesioginis minties perkėlimas ant popieriaus, lentos arba drobės. Ir tas darbas teikia ištisinį džiaugsmą“, – sakė V. Žilius. Tikėkimės, kad dailininko darbai teiks ištisinį džiaugsmą ir jo kūrybos gerbėjams.“ R. Bačiulienė

Paroda veiks iki kovo 12 d.

Sausio 13 d. laužai gyvi liudytojų prisiminimais

Kaitrūs sausio 13 – tos dienos laužai kiekvienais metais savo šviesa apjungia visą Lietuvą – tai ne tik gedulo, bet ir vilties, o svarbiausia – solidarumo, vienybės diena.

Šią dieną, po Šv. Mišių Dusetų bažnyčioje, kur jas laikė klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, dusetiškiai susirinko Sartų ežero pakrantėje. Sugiedojus tautinę giesmę, žmonės dalinosi tų kraupių 1991 m. įvykių liudijimais. Klausėmės Dusetų seniūno Sauliaus Kėblio, Dusetų šaulių kuopos vado pavaduotojo Juozo Kazlo, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Benjamino Sakalausko, dusetiškių Alvydo Bražiūno, Marijos Varenbergienės, antalieptiškio Dariaus Stepono prisiminimų. Visi kalbėjusieji pabrėžė, kad tomis dienomis jie patys ar jų šeimos nariai nedvejodami važiavo į Vilnių, pasiryžę ginti savo šalies laisvę, o jei reiktų, padarytų tai ir šiandien. Visas straipsnis

TRIJŲ KARALIŲ – TRIJŲ IŠMINČIŲ DVASIA GALI GYVENTI IR MUMYSE

Sausio 6 dieną Dusetų Švenčiausios Trejybės bažnyčioje buvo švenčiama TRIJŲ KARALIŲ šventė. Ši šventė krikščioniškame pasaulyje vadinama VIEŠPATIES APREIŠKIMO švente.

Jau tapo gražia tradicija, kad švenčiant šią šventę mūsų parapijiečius maloniai pradžiugina į šventines pamaldas atvykę TRYS KARALIAI, pakviesti klebono kanauninko Stanislovo Krumpliausko. Pasipuošę karališkais drabužiais, ant galvų užsidėję aukso karūnas, Trys Karaliai savo rankose nešė auksą, smilkalus ir mirą. Šie brangūs nešuliai buvo padėti ant Dievo stalo, kad aukojant Šventas Mišias atskleistų nepaprastą šios dienos Šv. Mišių aukos prasmę. Visas straipsnis

TEGUL NEUŽGĘSTA MŪSŲ ŠIRDYSE ŠVENTŲ KALĖDŲ ŽVAIGŽDĖ

Gruodžio 21 dieną Dusetų Švenčiausios Trejybės parapijos Pastoracinė Taryba, kuriai vadovauja Dusetų klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, jau ketvirtą kartą pakvietė Dusetų seniūnijos gyventojus – vienišus, suklydusius, turinčius priklausomybių, nebeįstengiančius savo namuose švęsti Kūčių vakarienės, į šviesos, dvasingumo ir bendrystės susitikimą, kad galėtų patvirtinti, jog visi mūsų seniūnijos gyventojai yra svarbūs, reikalingi, gerbiami ir neužmiršti. Šis susitikimas – tai bendra Šventa Kūčių vakarienė, kurią parengti padėjo gailestingi, jautrūs, puoselėjantys savo širdyse meilę artimui žmonės, ne tik iš Dusetų seniūnijos, bet ir iš kitų Lietuvos vietų. Visas straipsnis

KALĖDINIS TRADICINIS – TARPTAUTINIS ŠAŠKIŲ TURNYRAS

Gruodžio 15 dieną Dusetose Kazimiero Būgos gimnazijoje vyko tradicinis tarptautinis Kalėdinis šaškių turnyras, skirtas sporto klubo „Ainiai“ 25-ių metų jubiliejui. Š. m. turnyre dalyvavo 49 šaškininkai iš 11 Lietuvos rajonų ir Daugpilio miesto. Varžybos buvo vykdomos Šveicariška sistema. Klubo prezidentas padėkojo gausiai suvažiavusiems varžybų dalyviams ir pristatė turnyro vyr. teisėją Joną Eskį ir sekretorių Justiną Buičenką. Visas straipsnis