Didžiuokimės būdami lietuviais

Ūkanotą 1918 – tų metų vasario 16-os dienos rytą Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, kuris itin paprastai ir glaustai paskelbė, kad atstatoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje ir atskiriama nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių. Išsipildė tautos išsivadavimo sąjūdžio, aušrininkų, varpininkų ir knygnešių lūkesčiai.

Tiesa ir drąsa nugalėjo. Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvos laukė ilgos kovos ir vargų kelias. Tačiau tai jau buvo tauta, atsakinga už savo dabartį ir ateitį, sugebanti ginti savo interesus, kurti savo istoriją. Sovietinės okupacijos metais Vasario 16-oji kaip šventė buvo draudžiama minėti. Bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas grėsė sovietinės imperijos stabilumui ir griežčiausiomis priemonėmis buvo slopinamas. Pirmą kartą Vasario 16-oji buvo oficialiai paminėta 1989 metais Mokslų akademijoje vykusiame posėdyje.

Vasario 16- oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės, skaičiuojančios tūkstantmetį, istorijoje. Lietuvių tauta per amžius ėjo labai sunkiu ir vingiuotu laisvės ir pavergimo, nepriklausomybės įgijimo ir praradimo, savęs pažinimo ir apsisprendimo keliu. Tai mūsų dvasios ir proto tvirtybę šimtmečiams nulėmusi diena. Ji įdėjo į mūsų širdis valstybę – kaip asmenybės dalį, kaip tikrovę, kaip santarvės šaltinį. Kasdien laikome egzaminą, patikrindami save, ar esame verti laisvės, jos išbandymų?“

Vasario 16 d. minėjimo renginiai Dusetose, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, prasidėjo Šv. Trejybės bažnyčioje. Po šv. Mišių dusetiškių eisena nužygiavo į Nepriklausomybės aikštę, kurioje Šaulių sąjungos atstovai iškilmingai pakėlė Lietuvos valstybės vėliava, susirinkusius žmones pasveikino Dusetų seniūnas Saulius Kėblys, Dusetų klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Po minėjimo buvo pagerbti politinis bei visuomenės veikėjas Jonas Buzelis, žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę kariai savanoriai, partizanai, ant jų kapų padėtos gėlės, uždegtos žvakelės. Vėliau visi rinkosi Kultūros centro Dusetų dailės galerijos salėje, kur įvyko iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, ir kuris prasidėjo visai salei sugiedant Lietuvos himną.

Dusetų seniūnas Saulius Kėblys džiaugėsi gausiu dusetiškių dalyvavimu šventėje, savo sveikinime dėkojo jaunimui, nuoširdžiai įsijungiančiam į visuomeninę veiklą, visoms seniūnijos bendruomenėms, kurios rašo projektus, stengiasi, dirba savo krašto gerovei.

Apie tai, kas yra ta tikroji, vidinė laisvė, apie tikėjimo stoką šeimose, apie emigruojančią Lietuvą mintimis dalijosi Dusetų klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas. Visiems susirinkusiems jis palinkėjo ateitį kurti su Viešpaties malone ir palaima. Gerb. klebono mintims pritarė ir Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Rimvydas Podolskis, kuris pabrėžė, kad be vienybės, susiklausymo ir tikėjimo tuo, ką daro, tame sudėtingame istoriniame laikotarpyje nebūtų buvę įmanoma pasiekti Nepriklausomybės akto paskelbimo.

Koncertą pradėjo daugiausiai aplodismentų susilaukę mažiausieji dalyviai – Dusetų vaikų lopšelio – darželio „Sartukas“ ugdytiniai. Jų muzikos vadovė Sigita Gudonienė su vaikučiais paruošė keliolikos minučių trukmės pasirodymą, kurio metu mažieji šoko, žaidė, dainavo ir pasakojo apie Lietuvos paukščius.

Po jų į sceną pakilo Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos moksleiviai, kurie atliko meninę literatūrinę kompoziciją „Kalba – tai tėvynė“. Jautrūs žodžiai apie gimtosios kalbos savastį, išlikimą, įdomūs režisūriniai sprendimai nepaliko salėje abejingo nė vieno žiūrovo, o ypač gimnazistų tėvelių akys drėko nuo šviesaus graudulio, matant tokius savo subrendusius, gražius vaikus. Klausėmės Dusetų meno mokyklos jaunių choro, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos jungtinio vaikų ir moterų folkloro ansamblio, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos kolektyvų – moterų ansamblio „Svaja“ bei choro „Versmyna“ atliekamų dainų. Skambiais balsais žavėjo jaunosios dainininkės Austėja Dimitrijeva, Adelė Krikščionaitytė, Goda – Judita Kazlaitė, Gabija Malažinskaitė, Uršulė Krikščionaitytė. Keletą kūrinių pagrojo Dusetų meno mokyklos akordeonistai Paulius Kolesnikovas ir Robertas Alaunė, pianinu skambino Deimilė Pivoriūnaitė ir Viltė Krištapavičiūtė. Kaip visada, profesionaliu atlikimu stebino Margarita Simokaitytė ir Tada Grinevičius, sudainavę keletą labai žinomų, brangių lietuvio širdžiai dainų, tokių kaip „Laisvė“ ar Ūdrio ariją iš operos „Pilėnai“. Kolektyvams akomponavo Rita Vingilytė.

Renginio vedėjai Ieva Juozėnaitė ir Gytis Urbanavičius padėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio gražaus koncerto įgyvendinimo – gimnazijos direktoriaus pavaduotojai Vandai Normantienei, lituanistei Dainorai Biliūnaitei, muzikos mokytojams ir vadovams Eglei Kuzmienei, Daliai Deinienei, Juozui Švedui, Gražinai Baranauskienei, Reginai Gadliauskienei, Janinai Kaškauskienei, Sigitai Gudonienei, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos ir meno mokyklos mokiniams, renginį įgarsinusiam Ramūnui Lisinskui, apšvietėjui Olivijui Čypui, renginių režisierei Margaritai Simokaitytei ir Dusetų kultūros centro kolektyvams.

Ši diena – tai tarsi mūsų tautos vėliava. Vienijanti, suteikianti, kelianti pasididžiavimą. Tegu Vasario 16-osios dvasia išlieka gyva mumyse daugybę metų. Tegu mažos valstybės išdidus nepriklausomybės jausmas būna perduodamas iš kartos į kartą. Tarnaukime Lietuvos labui ir savo gerais darbais rašykime Lietuvos istoriją. Išlaikykime ir stiprinkime savyje meilę Lietuvai, pagarbą ir toleranciją kitiems, perduodami jaunai kartai mūsų šalies istoriją, gimtąją kalbą, kultūrą ir tradicijas. Kur bebūtume ir ką beveiktume, didžiuokimės būdami lietuviais“ – šiais žodžiais baigė šventinį minėjimą Ieva ir Gytis ir pakvietė visiems kartu atsistoti ir sugiedoti antrąjį Lietuvos himną – „Lietuva brangi“.

Vilija Visockienė