Sava kalba saugo valstybę

Išlydėjus rudenį ir ką tik pasitikus žiemą, sulaukėme šiltos ir informatyvios šventės. Gruodžio 1 dieną Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje vyko mokslinė konferencija „Lavinamas domesys kalbotyrai“, skirta profesionaliajai kalbotyrai aktualinti, Kazimiero Būgos paveldui – sykiu jo 138-osioms metinėms – paminėti ir Algirdo Juliaus Greimo metams įprasminti. Šį renginį suorganizuoti padėjo Zarasų krašto muziejus, Kazimiero Būgos memorialinis muziejus bei jo muziejininkas Rytis Pivoriūnas.

Konferenciją pradėjo ir šiltai svečius sutiko Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vanda Normantienė, kuri ir pristatė lektorius iš Vilniaus. Sveikinimo žodį tarė Zarasų švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Stanislovas Kaulavičius. Šventę pradėjo Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokiniai, kurie visus sužavėjo menine kompozicija „Kalba – tai tėvynė“. Meninės kompozicijos tikslas buvo – kunigo, humanisto, vieno lietuvių raštijos kūrėjų Mikalojaus Daukšos, lietuvių tautinės literatūros pradininko Martyno Mažvydo, kunigo Silvestro Gaižausko, Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės bei kitų garsių Lietuvos žmonių mintimis, eilėmis parodyti žmonėms, kokia iš tikrųjų turėtų būti svarbi mūsų gimtoji kalba, jos išsaugojimas bei taisyklingas vartojimas. „Juk lietuvių kalba mus vienija ir išskiria iš kitų tautų. Todėl jos išsaugojimas ir taisyklingas vartojimas yra kiekvieno asmeninė pareiga. “ – skambėjo žodžiai iš skaitovų lūpų. Įspūdį paliko ir išradingai įpintos gimnazisčių ansamblio, dueto Gabijos Malažinskaitės ir Godos – Juditos Kazlaitės atliekamos dainos. Visus sužavėjo mažosios Austėjos Dimitrijevos atlikta lietuvių liaudies daina „Oi griežle, griežlele“ bei Gabijos Malažinskaitės savos kūrybos daina „Lietuvos vaikai“. Ne paslaptis, kad kaip ir kiekvienam pasirodymui, taip ir šiam, gimnazistai įdėjo daug triūso. Su dideliu noru, vos tik prasidėjus mokslo metams, kibo į darbus ir uoliai ruošėsi. Kiekvieną savaitę, po pamokų, rinkosi į repeticijas, kuri suartino ir pačius mokinius. Visada smagu dirbti, kai pasiekiamas puikus rezultatas! Ir manau, kad visas tas darbas, nenuėjo perniek. Gausiai susirinkusiems svečiams iš Vilniaus, Zarasų bei Antazavės Dusetų gimnazistai parodė, kad dar yra jaunimo, kuriam rūpi Lietuvos ateitis bei gimtoji kalba. Menine kompozicija įtikino, kad sava kalba saugo valstybę. Už tai mokinių vardu turėtumėme padėkoti Kultūros centro darbuotojams, Margaritai Simokaitytei, lietuvių kalbos mokytojai Dainorai Biliūnaitei muzikos mokytojai Eglei Kuzmienei bei technologijų mokytojai Svetlanai Raugienei. Visos jos įdėjo daug darbo, pastangų ir laiko. Pasibaigus meninei kompozicijai, aidint plojimams, visoms mokytojoms gimnazijos direktorius Gintautas Kuzma padėko bei įteikė po puokštę gėlių.

Nusileidus uždangai, prasidėjo mokslinė konferencija „Lavinamas domesys kalbotyrai“ Pranešimus skaitė net septyni lektoriai. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros doc. dr. Vilma Zubaitienė pristatė Kazimiero Būgos svarbiausius darbus bei nuopelnus, taip pat papasakojo apie leksikologiją ir leksikografiją. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aurelija Genelytė – Gritėnienė supažindino su svarbiausiais Lietuvių kalbos instituto archyvais, taip pat pasakojo apie Kazimierą Būgą, pateikė jo sąsiuvinių pavyzdžių bei kalbėjo apie įvairių rūšių žodynus. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ tyrėja ir vyr. redaktorė dr. Danutė Liutkevičienė pristatė savo kolektyvo skirstytą, koreguotą žodyną, jo sandarą, pakitimus nuo įprastojo, dabartinio žodyno. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Danguolė Mikulėnienė įdomiai pasakojo apie tai, ką Kazimieras Būga bei kiti kalbininkai davė lietuvių tarmėtyrai, pateikė archyvų šaltinių pavyzdžių. Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro mokslo darbuotoja dr. Daiva Kardelytė-Grinevičienė kalbėjo apie tarmių skirstymą, jų tolimesnes klasifikacijas, kėlė tarmybių tausojimo klausimus bei pristatė tarmybių vartojimą kartų atžvilgiu. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto atstovė Rasa Bačiulienė skaitė pranešimą „Kiek vaizdinių išraiškų turi reikšmė?“. Klausytojus supažindino su patarlių projektu ir įrodė, kad vieną patarlę kiekvienas žmogus supranta ir perteikia skirtingai. Smagu buvo išgirsti, kad šiame projekte sėkmingai dalyvauja ir Dusetų mokiniai. Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro dr. Jurga Katkuvienė dalyvius kvietė atsipalaiduoti ir pasiklausyti jos pranešimo „Ar viską žinome apie semiotinį kvadratą ?“ Trumpai priminusi semiotikos tyrinėtoją A. J. Greimą ir kaip jis susijęs su kalbotyros istorija, ji pasakojo apie semiotinį kvadratą – vieną iš būdų kalbėti apie žodžio reikšmę.

Taigi, turime džiaugtis, kad esame labai veikli gimnazija, sugebanti sužavėti kitus bei pasisemti žinių iš kitų išsilavinusių savosios srities žmonių.

Evelina Kundavičiūtė,

Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos III g klasės mokinė

Nuotraukos Alvydo Stausko