Vaivorykštės“ klubas susikūrė 1986 metais. Šiuo metu jis vienija daugiau nei 20 narių. Tai įvairaus amžiaus, įvairių profesijų žmonės: poetai, prozininkai, liaudies eiliuotojai, dainuojamosios poezijos atlikėjai, skaitovai, knygos bičiuliai. „Vaivorykštės“ klubo buveinė – Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka.
Susipažinome ne tik su trumpa Rokiškio litreatų klubo susikūrimo istorija, bet svečiai papasakojo ir ape reikšmingiausius klubo veiklos etapus:2000 metais išleistas pirmas rajono literatų kūrybos almanachas „Vaivorykštė“, 2006 metais, klubo įkūrimo 20 – mečio proga, išleistas antrasis almanachas. Klube yra ir „Poezijos pavasarėlio“ laureatų, ir diplomantų, daugelio respublikinių konkursų nugalėtojų. 2011 metais įkurtas Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyrius, klubo nariai rengia ir projektus, kuiuos finansavo Lietuvos Kultūros ministerija, Kultūros rėmimo fondas bei savivaldybė.
Atvykę Rokiškio literatai atsivežė ir nemažą pluoštą savo kūrinių. Vyriškai susikaupęs, Antanas Vytautas Žilinskas skaitė savo kūrybą. Joje nuskambėjo ne tik gyvenimiškoji patirtis, bet ir išgyvenimų ir jausmų gelmėje užgimę elegiški posmai. Jaudinančiai skambėjo trapus prisilietimas prie asmeninių išgyvenimų. Šis poetas jau yra išleidęs poezijos knygelę „Keleivis naktyje “, dažnai dalyvauja įvairiuose renginiuose ne tik Rokiškyje, bet ir gretimuose rajonuose. Įdomu, kad Gražina Pitrėnienė ir Virginija Tičkienė yra seserys – abi kuria eiles, rašo straipsnius ir spausdinasi rajono spaudoje. Gražina – jau yra Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus narė, Virginija tikisi greit ja tapti.
Savo poezijos skaitymus Gražina pradėjo jaudinančiu eilėraščiu „Laiškas mamai“, jame tarsi giesmėje išdainavo ilgesį, netektį, viltį. Visus labai sužavėjo rokiškėnų tarme sukurtos eilės, kuriose jau skambėjo džiugios nuotaikos, jumoras, gyvemimo kasdienybės paprastumas.
Virginija dar nepriklauso Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriui, bet yra aktyvi klubo narė. Ji pasakojo, kad dažnai jaučianti vienumos palaimą, o joje, žodžio, įgyvendinto poieriaus lape, tylų prisiglaudimą. „Nerašyti negaliu“, – sakė Virginija. Jos posmuose suposi žodžiai apie gyvenimo grožį, meilę, bėgantį laiką, ištikimybę.
Dusetiškės , „Atgaivos“ klubo narės irgi turėjo kuo pasidžiaugti: klubas „Atgaiva“ gyvuoja nuo 1998 metų. Per tą laiką išleistas vienas kūrybos almanachas, klubo narių posmai dažnai spausdinami rajoniniame laikrašryje, daugelis literačių yra išleidusios savo poezijos knygeles, o Leokadija Malcienė, rašanti proza, išleido jau 15 knygų. Angelė Braknienė – dvi knygas, iliustruotas savo tapytų paveikslų ir sukurtų rankdarbių fotografijomis. Janė Grigėnienė išleido jau 6 poezijos knygas. Mūsų literatės spausdina savo kūrybą ir Aukštaitijos regiono rinktinėse. Dusetškės tai pat skaitė savo kūrybą, nemažai ir Dusetų tarme sukurtų posmų. Pasirodo, kad mes esame kaimynai ne tik pagal rajono ribas, bet ir mūsų tarmės labai, labai panašios.
Po tokio šilto pabendravimo sunku buvo išsiskirti. Rokiškiečiai padėkojo už šiltą priėmimą, už mūsų literačių padovanotas knygas, ir pažadėjo kitą kartą atvykti į Dusetas dideliu būriu, ir atsivežti dar daugiau savo kūrybos posmų. Kad bendravimas turėtų tęsinį, rokiškiečiai pakvietė Dusetų literatų klubo „Atgaiva“ nares su savo kūryba atvykti į Rokiškį. Bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė padėkojo svečiams ir pakvietė bendrai nuotraukai, kuri įamžino mūsų draugystės pradžią, ir taps gražiu prisiminimu apie šią literatūrinę popietę.
Marija Varenbergienė