ŠVENČIAME VALSTYBĖS DIENĄ

DSC08470-Liepos 6 –tąją dieną 12 val. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas aukojo Šv. Mišias už mūsų Tėvynę Lietuvą.

Taip prasidėjo šventė, kuri įeis į Dusetų krašto istoriją, kadangi tą dieną dusetiškiai šventė ne tik Lietuvos Valstybės – Mindaugo karūnavimo dieną, bet ir išklimingai įžengė į naujai atgimusią, rūpestingai atkurtą, klebono kanauninko Stanislovo Krumpliausko pašventintą, Nepriklausomybės aikštę.

Didingai į bažnyčią įžengė dusetiškiai – Lietuvos Šaulių sąjungos nariai su Dusetų šaulių skyriaus vėliava. Šią gražią Lietuvos šventę simbolizavo dusetiškės moterys, pasipuošusios tautiniais drabužiais. Visi, dalyvavusieji Šv. Mišiose, stovėjo tarsi iškilmingoje garbės sargyboje chorui giedant jau sakralia giesme tapusią, Maironio žodžiais, Juozo Naujalio muzika sukurtą dainą- „Graži Tu mano, brangi Tėvyne“.

Po Šv. Mišių, eisenoje, skambant dainoms, visi žygiavome į Nepriklausomybės aikštę. Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas į Dusetų padangę iškėlė Lietuvos valstybės vėliavą.

Dusetų parapijos klebonui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui pašventinus Nepriklausomybės aikštę ir Dusetų krašto simboliu tapusį paminklą, didingai nuskambėjo renginio vedančiosios Laimos Gorpinič skaitomos poeto Justino Marcinkevičiaus eilės – „Tai gražiai mane augino…“ – „…Tai gražiai skambėjo žodžiai:/ Laukas, pieva, kelias, upė,/ Tai gražiai iš jų išaugo/ Vienas žodis – LIETUVA“.

Jaudinančiai nuskambėjo poetės, ištikimos Dusetų krašto dukros Meilės Kudarauskaitės skaitomos eilės, skirtos Lietuvos Valstybės – Mindaugo karūnavimo dienos šventei:

MINDAUGINĖS

 Šiandien uždės Tau karūną, Tėvyne, –

Dar prieš aušrą paukštyčiai ulbuoja,

Kelkis, martele, iš girių gūdybės

Gobk savo baltąjį nuometą.

 Tavo karaliaus galva pašarmojus,

O karalienė – kaip liepa.

Sūnūs trys tartum berželiai sustoję

Anta lemtingojo liepto.

 Šiandien išauš tavo vardas pasauly

Žalias, ūksmingas, meduotas,

Šimtmečiai birs iš Praamžio saujos –

Tu – amžinai karūnuota.

 

Vienas karalius visiems laikams,

Meilė – viena savo šaliai,

Tu – karalystė šios žemės vaikams

 Mūsų lopšiai ir kapeliai …“

Kalbėdamas Dusetų seniūnijos seniūnas Saulius Kėblys trumpai prisilietė prie Nepriklausomybės paminklo atstatymo darbų laikotarpio, paminėjo dusetiškius, dalyvavusius šiuose darbuose. Seniūnas Saulius Kėblys kalbėjo:

Šiandien, švęsdami L ietuvos Valstybės – Mindaugo karūnavimo dieną, mes prisiliečiame dar prie vieno naujo puslapio Dusetų miesto istorijoje. Šiandien Dusetų klebono kanauninko Stanislovo Krumpliausko iškilmingai pašventinta naujai atgimusi Nepriklausomybės aikštė. Šios aikštės ir joje stovinčio paminklo likimas panašus į žmogaus likimą – patyręs daugybę kančių, paniekinimų, nepagarbos paminklas tarsi feniksas atgimė mūsų krašto žmonių džiaugsmui ir pasididžiavimui. Šis paminklas, minint 10 – tąsias Lietuvos Nepriklausomybės metines, buvo pastatytas 1928 – 1932 metais. Šioje aikštėje tarpukario metais dusetiškiai šventė valstybines šventes, čia didingai plakė Lietuvos valstybės širdis.

Paminklas, kurio viršūnėje stovi Lietuvos karys, Tėvynės sargybinis, nepaliestas išstovėjo antrojo pasaulinio karo metais. Senesnieji dusetiškiai, kurių kiekvienais metais vis mažiau belieka, dar prisimena, tas tragiškas dienas, kada 1952 metais Dusetų sovietinė valdžia nutarė nugriauti Dusetų mieso Garbės ir Laisvės simbolį, sunaikinti Lietuvos Nepriklausomybės liudininką, Nepriklausomybės paminklą. Garbės sargyboje stovėjęs Karys buvo brutualiai nuplėštas nuo postamento ir išvežtas Šventosios upės kryptimi, ten nuskandintas ir nebesurastas, pats daugiatonis paminklo postamentas buvo palaidotas toje pačioje aikštėje.

Prasidėjus Lietuvos Atgimino sąjūdžiui ir Dusetose atsirado gyventojų, kurie nutarė prikelti istorinę atmintį liudijanti paminklą, vėl sugrąžinti Dusetoms jų didingą simbolį.

Prisiminimais, apie to meto įvykius ir darbus, mūsų laikraštyje „Dusetos“ pasidalino buvęs Dusetų seniūnijos viršaitis Algimantas Dieninis. Mėgėjiška kino kamera nufilmuotą 1989 – 1991 metų Dusetų Atgimimo kroniką išsaugojo dusetiškis Saulius Simanavičius. Nepamirštamo laikotarpio įvykius nuotraukose įamžino mokytojas Genadijus Kovaliovas. Tačiau yra vienas žmogus Dusetose, kuris savo asmeniniuose archyvuose sukaupė ir išsaugojo neįkainojamus dokumentus, liudijančius visą dusetiškių nueitą kelią atstatant Nepriklausomybės paminklą – tai buvęs Dusetų vandenų ūkio darbuotojas Petras Liesis.

Išstatytuose stenduose galie pamatyti Leidimą Nr. 23 išduotą 1989 metų gegužės 31 dieną , leidžiantį vykdyti žemės kasinėjimo darbus, tada dar vadintoje Tarybų aikštėje, 1991 metų kovo 16 dienos laikraštį „ZARASŲ KRAŠRAS“, kuriame patalpintas trumputis straipsnelis apie Nepriklausomybės paminklo pašventinimą ir pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės metinių paminėjimą Dusetose. Šiuos dokumentus, ir daugybę nuotraukų, sukaupė ir išsaugojo Pertas Liesis. Malonu, kad Visi šie istoriniai dokumentai gražiai patalpinti Dusetų Kultūtos centro parengtuose stenduose, kurie pastatyti šiandien ir mūsų Nepriklausomybės aikštėje.

Šiandien bus apdovanoti dusetiškiai, kurie negailėdami savo laiko ir jėgų dirbo Nepriklausomybės paminklo atstatymo darbus. Tik, deja, tie, kuie dar gyvi, kurie dar gyvena tarp mūsų. Daug aktyvių žmonių jau iškeliavo į Amžinybę, todėl, prispažįstu, kad mes jau vėluojame, pagerbdami Nepriklausomybės paminklo atstatytojus. Juk jeigu netuėtume atstatyto paminklo, nebeturėtume ir savo nuostabiai atnaujintos Nepriklausomybės aikštės.

Pirmieji dusetiškiai, kurie pradėjo aikštės kasinėjimo darbus, buvo – Vytautas Dieninis ( jau miręs ), Izidorius Andriūnas ( jau miręs ), Alfredas Baranauskas ( jau miręs ), Petras Liesis ir Juozas Puodžius

Materialiai rėmė darbus ir dvasiškai palaikė gyventojus šviesios atminties Dusetų klebonas – kompozitorius Gediminas Šukys, neatlygintinamai dirbo paminklų statybos meistras Adomas Likauskas ( jau miręs ), sudėtingus postamento restauravimo darbus atliko slulptorė Elena Kirmonienė iš Kauno. Kario skulptūros kopiją pagamino skulptorius Vytautas Užpalis. Darbus koordinavo, ir pats aktyviai dirbo Dusetų viršaitis Algimantas Dieninis, aktyviai talkininkavo ir teikė paramą nuo 1990 metų Dusetų miesto ir apylinkės pirmininku dirbęs Benjaminas Sakalauskas.

Dėkoju visiems dusetiškiams, kurie dalyvavo ir tolimesniuose darbuose, kurie palaikė šią šviesią idėją, kurie tikėjo Lietuvos laisve. Dėkoju aikštės sutvarkymo darbų vadovams, Zarasų rajono savivaldybės darbuotojams, šios šviesios Valstybės Dienos organizatoriams, visiems, kurie myli mūsų Dusetas. Kviečiu ateiti į mūsų atgimusią aikštę 21 val. pagiedoti Lietuvos „Tautišką Giesmę“ su viso pasaulio lietuviais.“

Į šią svarbią Dusetoms šventę atvyko LR Seimo narys Rokas Žilinskas, Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas, savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys, darbuotojai Valentina Raubiškienė, Ana Pupeikienė, aikštės sutvarkymo darbų vadovai.

Padėkos raštus, žmonėms , dirbusiems prie šio projekto ir dusetiškiams, atstačiusiems Nepriklausomybės paminklą, meras Nikolajus Gusevas įteikė: Nepriklausomybės aikštės restauravimo darbus vykdžiusiems UAB „Tvirta“ vadovams Andriui Urbonui, Aušrai Bigelytei, Andriui Mačiuliui, UAB „Projertavimo ir restauravimo intitutas“ vadovui Algirdui Steponavičiui, UAB „Panevėžio miestprojektas“ vadovui Sauliui Garbarauskui, Zarasų savivaldybės darbuotojoms Valentinai Raubiškienei, Anai Pupeikienei, ir dusetiškiams: Petrui Liesiui, Juozui Puodžiui, Genadijui Kovaliovui, Sauliui Simanavičiui. Padėkos raštai įteikti 1989 – 1991 metais dirbusiems Dusetų miesto ir apylinkės vadovais Algimantui Dieniniui ir Benjaminui Sakalauskui, skulptorei iš Kauno Elenai Kirmonienei.

Kalbėjo šventės svečias LR Seimo narys Rokas Žilinskas, kuris pasidžiaugė aplankęs jau jo gyvenimo dalimi tapusias Dusetas ir kartu su dusetiškiais dalyvavęs šventėje, kuri atvertė naują puslapį Dusetų miesto istorijoje,  pakvietė būti vieningais ir tikėti savo ir Valstybės ateitimi.

Gražia švente, puikiai atnaujinta Nepriklausomybės aikšte ir gausiai susirinkusiais dusetškiais ir svečiais pasidžiaugė Dusetų Kultūros centro dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas. Savo kūrybą skaitė Dusetų literatės Angelė Braknienė, Danutė Drebulienė, Joana Stašienė, Elena Antonova, Marija Varenbergienė, drauge su visais dalyviais gražias lietuviškas dainas dainavo Kultūros centro moterų ansamblio „Svaja“ dainininkės, bažnyčios choro giesmininkės.

Tos pačios dienos vakare – 21 valandą Dusetų Nepriklausomybės aikštė vėl buvo pilna . Kaip ir kiekvinais metais, taip ir šį vakarą dusetiškiai, dalyvaujant nenuilstančiam klebonui kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui, pagiedojo Lietuvos „Tautišką Giesmę“. Gera buvo jausti, kad ši Giesmė apjungė visus mūsų planetos kampelius, visas vieteles, kur gyvena nors vienas lietuvis…Dar ilgai būtų skambėję dainos šviesioje mūsų Nepriklausomybės aikštėje, tačiau dangų užklojo lietaus debesėlis. Net ir prasidėjęs ilgai lauktas lietutis neišgąsdino – niekas neišsiskirstė, net ir lietui lyjant, kol vieningai sugiedojome „Graž tu mano, brangi Tėvyne…“

Pasibaigė tris dienas trukusi Kraštiečių šventė Duetose, kuri įeis į Dusetų miesto istoriją, nes jos metu buvo prisiminti ir pagerbti žmonės, kurių meilė Dusetoms ir Lietuvai padėjo įveikti dideles kliūtis ir atstatyti Nepriklausomybės paminklą, atnaujinti Dusetų širdyje pražydusią Nepriklausomybės aikštę.

Marija VARENBERGIENĖ

 DSC08599--- DSC08470- DSC08376-