Šiltą , paskutinę vasaros mėnesio dieną., rugpjūčio 31ąją pilnas autobusas neįgaliųjų išvyko 5 dienų poilsiui į Šventąją. Kaip žinia kelias link jūros tolimas, o kad kelionė neprailgtų draugijos pirmininkė Vilhelmina Dubnikova sugalvojo keliautojams užduotį , įvykdyti važiuojant autobusu. Kiekvienam nariui buvo išdalinta po gražią atvirutę, ant kurios reikėjo parašyti palinkėjimus, net nežinant , kuriam nariui jis bus skirtas. Sukurti palinkėjimus ir dar surašyti važiuojant autobusų nebuvo paprasta, vieni pergyveno , kad raštas baisus, kiti , kad neįskaitomas, raidės kreivos , šleivos.

Gerokai į pavakarį draugijos nariai pakylėtai nusiteikę pasiekė Šventosios miestelį ir įsikūrė visai šalia jūros,  neįgaliųjų draugijos reabilitacijos centre.  Poilsiautojus,   plačia šypseną ir gera nuotaika,  pasitiko centro administratorė Adelė Petrutienė, kuri visą viešnagę   ir rūpinosi, kad neįgalieji puikiai praleistų laiką šiame centre.

Neįgaliųjų centre įrengta sporto salė, yra treniruokliai, tad norintys sportuoti  turėjo tam sąlygas ir galimybes. Dalis  ekskursantų pasinaudojo centro šiaurietiškom lazdom ir ėjo su jomis pajūriu po kelis kilometrus.

Užimtumo salėje draugijos nariai rinkosi išsitraukti po atvirute ir garsiai perskaityti palinkėjimus. Buvo išrinkti ir gražiausi palinkėjimai, jų kūrėjams buvo įteikti prizai.

Savo kūrybos eilėraščius skaitė draugijos narė Jūratė Kisielytė, kuriai prasitarus, jog svajoja išleisti eilėraščių rinkinį grupės nariai vieningai nusprendė prisidėti ir paaukoti pinigais knygos leidybai. Tai labai graži  ir prasiminga neįgaliųjų iniciatyva, kuri parodo, jog susitelkus galima įgyvendinti ir pasiekti  užsibrėžtus tikslus, svajones.

Grupei vieningai nutarus buvo aplankytas Klaipėdos delfinariumas, pramogų parkas HBH netoli Šventosios

Draugijos pirmininkė Vilhelmina šiais metais prie jūros stengėsi  nuvežti naujus draugijos narius, kurie nepamena , kada ir buvo paskutinį kartą prie josios.

Jūra, jos bangomis, švokštimu, geru  oru, nuotaikingais grupės žmonėmis, vidine atmosfera ir šiluma be galo džiaugėsi poilsiautoja Marija. Kaip sakė Marija, atsigavau ir fiziškai ir dvasiškai, o tos 5 poilsio dienos prabėgo, kaip akimirka, žaibišku greičiu. Oras ekskursantams pasitaikė geras, nepašykštėjo ir saulutė savo spindulių.

Labiausiai neįgaliųjų pirmininkės širdis džiaugėsi matant draugijos narių džiaugsmingus veidus, šypsenas, gerą nuotaiką ir šilumą skleidžiamą vieni kitiems.

Tokios kelionės ne tik naudingos sveikatai atstatyti, bet ir naujoms pažintims, narių tarpusavio pažinimui ir susibičiuliavimui.

Smagu , jog šios grupės stiprybė ir yra vieningumas , pagarba, tolerancija vieni kitiems. Kuo draugija šiltesnė, atviresnė, tuo daugiau prasmingų darbų ir idėjų gali įgyvendinti.

O labiausiai šios draugijos nariams linkiu sveikatos ir daug gražių idėjų įgyvendinimo.

Dusetų Seniūnaitė, Virginija Mazūrienė