LILIANOS ŽUTAUTIENĖS TAPYBOS PARODA „SLAPTAS SODAS“

Antazavės dvare liepos 11 d. įvyko dailininkės LILIANOS ŽUTAUTIENĖS tapybos parodos „Slaptas sodas“ uždarymas ir susitikimas su autore. Liepos 11 -oji – ir Lilianos Žutautienės gimtadienis, ir Antazavės Dievo Apvaizdos parapijos klebono, fotomenininko Vytauto Dagelio jubiliejus, tad liejosi nuoširdžios bičiulių kalbos, gražiausi linkėjimai, padėkos už šių šviesių, kūrybingų Antazavės miestelio žmonių pasišventimą šio krašto žmonėms. Sveikinimo žodžius tarė Zarasų rajono savivaldybės merė Nijolė Guobienė, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas, Dusetų seniūnijos seniūnas Darius Steponavičius, Antazavės bendruomenės atstovai, svečiai iš Zarasų, Utenos, Vilniaus, kitų Lietuvos vietų.

Renginio pradžioje vyko jaukus pašnekesys apie meną, kūrybą tarp Lilianos ir fotomenininko Gintauto Kažemėko. Pianistė Zita Lukošiūnienė padainavo dvi a. a. Maestro Vytauto Kernagio dainas. Kultūros centro Dusetų dailės galerijos meno vadovė Zelma Lukošiūnaitė skambino fortepijonu. Nuskambėjo visos publikos atliekami „Ilgiausių metų!“ Visą vakarą netilo smagūs pašnekesiai (ne)slaptame meno sode, su tokia meile užaugintame Antazavės dvare…

LILIANOS ŽUTAUTIENĖS tapybos parodoje „Slaptas sodas“ buvo eksponuoti patys naujausi autorės darbai, kuriuose skleidžiasi užburiantys gėlynų ir žolynų stebuklingi kerai… Tapyba aliejumi – skaidri, lengva, su akvareliškais nubėgimais, tačiau spalvos sodrios, pilnos gaivališko džiugesio, stebint gėles, kurias dailininkė labai myli, iš kurių semiasi atgaivos ir stiprybės. Paveikslų dideli formatai kalba apie tapytojos profesionalumą, begalinę kūrybinę laisvę.

Savo parodos anotacijoje Liliana sako: „Ten, kur gera – ten širdis, o kur širdis – ten namai… Namai, kuriuose ramu ir saugu, kur gali pabūti su savimi, kur atgauni ne tik fizines, bet ir dvasines jėgas. Tai vieta, kur norisi būti! Ir nesvarbu, ar ta vieta tikra, ar įsivaizduojama, o gal tik prisiminimai – vaikystės akimirkos…

Šiandienos beprotiškame, chaotiškame ir nebesaugiame pasaulyje tokia vieta tampa gyvybiškai svarbi ir reikalinga kiekvienam iš mūsų, nes tiesiog būtina sustoti ir įkvėpti…

Visai nesvarbu, ar ta vieta – sodas, biblioteka, o gal miškas… Kiekvienas renkamės savo slaptą „sodą“.

Manajame žydi gėlės, kvepia rožės, čiulba paukščiai ir dūzgia bitės… Įsiklausyk!

Čia gera… čia namai.“

V. Visockienės nuotr.