Vencavų vėjo malūnas

Vencavų vėjo malūną 1937 m. pastatė meistras A. Žeimys, savininko A. Namiko užsakymu. Malūnas veikė iki 1952m. Dabar šis XX a. pirmos pusės architektūros paminklas yra saugomas valstybės. Pastatas gerai matomas kraštovaizdyje, nes stovi ant kalvos, 150m atstumu (pietų kryptimi) nuo Vencavų ežero. Tai tipiškas liaudies architektūros gamybinis pastatas.
Iki 1956 m. malūnas veikė, vėliau sunyko jo sparnai, buvo išmontuoti įrengimai.
1980 m. malūnas restauruotas pagal Paminklų konservavimo instituto architektės R.Vėlyvienės projektą. Dabar I-me ir II-me aukšte įrengti poilsio kambariai.
Vencavų kaimas, Dusetų seniūnija, Zarasų rajonas

Kalbininko Kazimiero Būgos memorialinis muziejus

Kalbininko Kazimiero Būgos muziejų rasite Pažiegės kaime, už 10 kilometrų nuo Dusetų. Čia yra išlikusi sodyba, užimanti 1,5 ha sklypą: vakarinėje jos dalyje – gyvenamasis namas, 30 metrų į pietus nuo jo – ūkinis pastatas, rytinėje sklypo dalyje – senas sodas. Sodyba buvo įkurta XIX a. viduryje. Iki 1935 m. joje gyveno kalbininko motina. Jai mirus, sodyba atiteko giminėms. 1965 m. namas buvo renovuotas. 1973 m. vakariniame pastato gale buvo įrengtas K. Būgos memorialinis muziejus. Viename kambarių, panaudojus autentiškus baldus ir daiktus, atkurtas K. Būgos gyvento laikmečio interjeras. Čia eksponuojamos profesoriaus parengtos knygos, šeimyninės nuotraukos bei relikvijos. Prieškambaryje įrengtoje ekspozicijoje pasakojama apie kalbininko gyvenimą, mokslinę bei visuomeninę veiklą3.  1989 m. minint 110-ąsias K. Būgos gimimo metines Būgų sodyboje buvo pastatytas simbolinis kryžius, kuris įamžina svarbias giminei datas: 1831 m. – Būgų atvykimą į Pažiegę, 1883 m. – senam namui sudegus naujojo atstatymą, 1884 m. – K. Būgos motinos tėvelio mirties metus.
Anksčiau profesoriaus K. Būgos sodyboje Pažiegėje, kamaroje, buvo du miegamieji. Viename miegamojo gale profesorius, vasarą atvykęs į tėviškę, skaitydavo ir rašydavo, o kitame ilsėdavosi. Šiuose miegamuosiuose stovėjo dvi „kradancos“, kur laikydavo jo knygas, raštus, laiškus ir atvirukus. Mylėjo ir brangino K. Būga savo tėviškę, jos apylinkes. Sakydavo, kad jam nereikia jokių kurortų, kad gražesnės vietos, kaip Pažiegė, jis nerandąs, nors daug kur važinėjo ir lankėsi.
Pabuvokite Pažiegėje, toje aplinkoje, kuri suformavo iškilų lietuvių kalbos propagavimo riterį K. Būgą ir dar labiau įprasminkite savyje kiekvieno mūsų įgimtus dalykus: tėvų žemės, gimtinės traukos, papročių ir gimtos kalbos amžinumą.
Viešėdami Pažiegėje, neaplenkite ir Dusetų miesto, kurio centre, Nepriklausomybės aikštėje, stovi paminklas kalbininkui, profesoriui Kazimierui Būgai. Jo biustą sukūrė Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas, liaudies dailininkas, profesorius, valstybinės premijos laureatas, skulptorius Bronius Vyšniauskas, paminklo architektūrinės dalies autorius – R. Vyšniauskas. Paminklas atidengtas 1985 m.

(Šaltinis: www.zarasai.lt)

Adresas: Pažiegės kaimas, Dusetų seniūnija, Zarasų rajonas
Tel. 8-385 52456

Ramūno Čižo alaus darykla ir senovinių alaus gamybos įrankių ekspozicija

Ar žinote, kaip alų prie Sartų gamino anksčiau? Kokias paslaptis slėpė Dusetų krašto aludariai ir kokiomis priemonėmis išgaudavo subtilų aukštaitiško alaus skonį? Kokį kelią nueidavo javas, kad taptų alučiu – šnekučiu? Ar žinote, kad ir iš alaus galima išvirti ir…sriubą, kurios receptas skaičiuojamas bene per 130 metų? Ji, sako, ne tik neįprasta, bet ir nuo peršalimo ligų vaduotis padeda. Šiuos atsakymus sužinosite apsilankę pas vienintelį taip gerai žinomą  Zarasų rajone aludarį R. Čižą, kuris netoli Dusetų įkūrė alaus daryklą ir gamina ne vieno ragautą ir jau daugelio vertintą alų, kurio receptas tobulinamas net nuo…1863-ųjų metų! Ragaukite lengvą, nefiltruotą, gyvą, pagamintą pagal prosenelių receptūrą „Čižo alų“, kuris gaminamas taip, kad būtų pats gardžiausias ir aludariui, ir Jums! Aludaris išdavė paslaptį, kad geram alui pagaminti reikia daug išminties, žinių, patirties ir nuojautos: svarbu verdant jį žinoti temperatūrą, naudoti labai geros kokybės vandenį, miežių salyklą, apynius, autentiškas mieles. „Čižo alų“ iš kitų alaus rūšių skiria ir tai, kad aludaris jo rūgimo metu į jį deda ne cukrų, o…bičių užpikiuotą medų, kurį kopinėja netoliese prižiūrimame savame bityne ir taip užsitikrina šio produkto kokybę. Jeigu atvyksite tuomet, kai Ramūnas verda alų, šeimininkas neatsisakys išduoti kai kurias paslaptis ir parodyti kaip tą savo alų verda.
Alaus gamybos įrankių ekspozicija – dar viena Dusetų krašto aludario stichija: su nuoširdžia meile ir entuziazmu jis papasakos apie savo protėvių patirtį gaminant aukštaitišką pasartės alų.

(Šaltinis: www.zarasai.lt)

Adresas: Dusetų vienkiemis, Dusetų seniūnija, Zarasų rajonas
Tel. 8-385 56653, mob. tel. 8-686 48890

Poeto Pauliaus Širvio gimtinė

P. Širvio poetinis palikimas nėra gausus – vos 77 eilėraščiai. Tačiau jo rinkiniuose randame tokių lietuvių poezijos šedevrų, kaip „Aš-beržas“, „Ir nusinešė saulę miškai“, „Ateisiu tylią naktį“, „Ugnelė“, „Nutolę toliai“ ir kt. Poetas išleido tik 3 knygas suaugusiems ir knygą vaikams „Vyturiai dainorėliai“. O kitos knygos – tai jau rinktinės, sudarytos iš senų eilėraščių ir papildytos tik vienu kitu nauju eilėraščiu. Temų atžvilgiu poeto kūryba taip pat nėra įvairi: gimtinė – meilė – karas…Dažname eilėraštyje susipynusios šios temos išsilieja vienu – ilgesiu, būdingu poetams aukštaičiams. Todėl poetas mums toks artimas, suprantamas.
Padustėlyje yra išlikęs gimtasis P. Širvio namas. Neretai, lankydami muziejuose įrengtas ekspozicijas, net nepagalvojame, kad pajusti nevaldomus jausmus, erdvę, nuotaiką galime ir prie tokių objektų, kaip šis. Nors čia nėra įrengtų ekspozicinių stendų ir jūs net negalėsite įeiti į sodybos vidų, atvykite čia, kur pasak paties poeto P. Širvio prasidėjo jo „kelias su beržynėliais, pušynėliais, su tyliais liūdnais smutkeliais prie upelių-šaltinėlių“ ir „veda giriom pro Sartus nuo Padustėlio. Nuostabus kelias! Galima būtų ir uždainuoti: „O Sartai, jūs Sartai mėlynieji, su tuo klyksmu žuvėdrų liūdnuoju…“ Bet čia tik mano kelio pradžia. Padustėlio kaime aš gimiau, o išėjau į didįjį vieškelį iš Degučių kaimo, kitame gale Sartų ežero…“

(Šaltinis: www.zarasai.lt)

Adresas: Padustėlio kaimas, Dusetų seniūnija, Zarasų rajonas

Jaskoniškių pažintinis takas

Pažintinis takas vingiuoja per smėlėtą pušyną, kuris nuo seno vadinamas “Smalinyčia” – žmonės čia rinkdavo pušų sakus (smalą). Šviesiame pušyne visada smagu pasivaikščioti, dar smagiau pabandyti pažinti pušyno gyvenimą. Pažintinio tako stendai padės Jums atkreipti dėmesį į kai kuriuos gamtos objektus. Sužinosite, iš kaip atsiranda šaltinis, kiek įvairiausių miško gyventojų gali naudotis meletos iškaltu uoksu, kodėl gieda paukščiai, kam reikalingi stuobriai ir kita negyva mediena, kada geriau auga pušys, o kada eglės ir t.t. Ši vieta, nuo seno yra mėgiama stovyklautojų, apie tai liudija ir nepriklausomos Lietuvos laikais jaunųjų šaulių supiltas Vyčio kryžius – viena iš pažintinio tako stotelių.

Pažintinio tako ilgis 1400 m., jame įrengta 13 stendų, maršrutas pažymėtas dažytais kuoliukais.

Netoli tako įrengta Jaskoniškių stovyklavietė prie, kur galima pailsėti.

(Šaltinis: www.sartai.info)

Adresas:
Sartų regioninio parko direkcija,
Vytauto g. 5, Dusetos,
tel. (8 385) 56834, (8 385) 56849,
el. pašatas: sartureg@takas.

„Ievos žvėrynas“

Šis žvėrynas įkurtas 2001 metais ir dabar jo aptvare gyvena ne viena dešimtis įdomių žvėrelių. Tikime, kad apsilankymas čia Jums bus smagus ir įsimintinas pažintimi su gamta bei unikalia galimybe taip iš arti pamatyti gal dar iki šiol nematytus jos gyventojus.
Žvėryne pamatysite tauriuosius elnius, kurių yra žinomą net 20 porūšių, į Lietuvą 1954 m. iš Kalnų Altajaus atvežtus ir dabar auginamus tik aptvaruosedėmėtuosius elnius, kuriuos Tolimuosiuose Rytuose vadina „elniais-eglėmis“, iš Viduržiemio jūros kraštų kilusius ir į Lietuvą didikų XVI – XVII a. atvežtus pačius mažiausius šalyje elnius – danielius bei kalnų avinus muflonus, panašius į namines avis, kurie šalyje atsirado 1976 – 1977 m.

(Šaltinis: www.zarasai.lt)

Adresas:
Šlapių kaimas, Dusetų seniūnija, Zarasų rajonas
Dėl apsilankymo žvėryne būtina susitarti iš anksto tel. 8-686 3255

Dusetų skulptūrų parkas

Skulptūrų parko idėja gimė 2006 metais, Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalkai pradėjus Sartų ežero pakrantės renovacijos darbus. Dusetiškiai meninės erdvės formavimo planavimą tęsė ir vėliau, ežero pakrantėje nutarus įkurti patrauklią poilsiui zoną. Skulptūrų parkas atidarytas – 2008 metų vasara, Dusetose kasmet organizuojamos kraštiečių šventės metu.
Parko teritorija nėra labai didelė, tačiau patogi skulptūroms eksponuoti. Jos praturtina aplinką, kuria jaukią ir malonią atmosferą. Pirmųjų skulptūrų autoriai – Dusetų krašto menininkai: Virgilijus ir Violeta Gasparaičiai, Romualdas Pučekas, Genadijus Kovaliovas, Algirdas Gaižauskas ir Eugenijus Raugas. 2009 m. parkas papildytas trimis Juozo Lebednyko, Jono Šimonėlio ir Algirdo Gaižausko skulptūromis.
2008 metais rugpjūčio 28 d. Dusetose lankėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Vizito metu skulptūrų parke Prezidentas pasodino ąžuoliuką, bendravo su skulptūrų autoriais.
Tai, kad dusetiškiams rūpi jų gyvenamoji aplinka, kad Sartai – jų garbės reikalas, o besiilsintiems krašte – vertybė, net neabejoji apsilankęs skoningai, patraukliai, originaliai kuriamoje skulptūrų parko ir Sartų ežero pakrantės aplinkoje. Tikime, kad prie Sartų ežero sukurtoje erdvėje,  pasijusite laukiamu  krašto svečiu. Juk kitaip ir negali būti, nes Dusetos – bandomojo projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2008“ vienas nominantų, čia gyvena žmonės, kurie žino kas jų krašte savita ir kuo vertingi jie gali būti kitiems.

(Šaltinis: www.zarasai.lt)

Adresas:
K. Būgos gatvė, Dusetos, prie Dusetų seniūnijos pastato (K. Būgos g. 31a, Dusetos). Atsakyti į klausimus apie skulptūrų parką Jums gali  Dusetų dailės galerijos darbuotojai (tel. 8-385 56878, 8-612 33086. El.paštas:dusetu.galerija@zarasai.lt)

UAB „Sartų žirgynas“

1967 m., siekiant išsaugoti ir puoselėti gražias Dusetų krašto tradicijas, Sartų ežero pakrantėje, Didžiadvario kaime, buvusioje dvaro teritorijoje, buvo įkurtas Dusetų valstybinis žirgynas. Jo įkūrimo tikslas – auginti ristūnus žirgus lenktynėms ant Sartų ežero bei jas organizuoti. Ristūnų žirgų veislinė banda tuomet buvo sukomplektuota atvežtais iš Chrenovo žirgyno Orlovų veislės žirgais, vėliau iš kitų Rusijos žirgynų įsivežta ir rusų ristūnų. Kuriant „Sartų žirgyną“ buvo pastatytos arklidės, padarytas hipodromo takas, maciono aikštelės.
Nuo 1977 m. žirgyne pradėti auginti stambieji žemaitukai.
1992 m. iš buvusio Dusetų valstybinio žirgyno atskyrus arklininkystės padalinį, buvo įkurtas Sartų valstybinis žirgynas, vėliau reorganizuotas į UAB „Sartų žirgyną“. Jame nuo 2002 m. pradėti veisti ir auginti Lietuvos sunkiųjųveislės arkliai. Siekiant pagerinti rusų ristūnų veislės žirgų pasiekiamus rezultatus, žirgynas pradėjo juos kergti su Amerikos ristūnų veislės eržilais.
Per daugiau nei tris dešimtis šio žirgyno veiklos metų, realizuota per 700 veislinių žirgų Lietuvos ir užsienio pirkėjams. Nuo jo įkūrimo pradžios respublikinėse lenktynėse iškovota per 140 prizų – tai buvusių trenerių ir dabartinių vadeliotojų nuopelnas.
„Sartų žirgyne“ galėsite pamatyti dviejų lietuviškų veislių arklius. Vieni jų – Lietuvos sunkieji, kurie pradėti kurti XIX a. pabaigoje, o į kilmės knygas įrašyti nuo 1948 m. (kaip Ardėnų veislė ir jos mišrūnai). Dabar šios arklių veislės būklė vertinama kaip pavojinga, nes yra nykstanti. Kiti – žemaitukai, viena seniausių arklių veislių Europoje, kuri yra žinoma nuo VI – VII a. Žemaitukai – mūsų šalies istorijos ir kultūros reliktas, Lietuvos arklininkystės genetinis fondas. Žirgyne pamatysite ir ristūnų veislės žirgus, kurie į Lietuvą įvežti XIX a. ir buvo naudojami vietiniams arkliams gerinti ir lenktyniavimui.

(Šaltinis: www.zarasai.lt)

Adresas:
Didžiadvario kaimas, Dusetų seniūnija, Zarasų rajonas

Dėl lankymosi žirgyne būtina susitarti iš anksto tel. 8-385 56867 ir 56505