„Ir nėr kūrybai pabaigos, kas buvo polėkiu, lai būna ugnimi, besisukančiu kūnu, atokvėpiu gi – niekados“, – rašė vokiečių poetas V. Getė.
…nepatikėsite, bet paukščiai, dažnai vadinami Žemės ir Dangaus tarpininkais, į Dusetas suskrenda pirmieji… Visas jų būrys, nusileidęs čia, Amatų centre, jau seniai ėmė suokti, giedoti, caksėti, čirkšti, čirpti, švilpauti, ūbauti, klykauti, čirenti, čiulbėti. Kiekvienas savo balsu – vis kitaip… Menininkas Erikas ČYPAS, žiūrėdamas į juos, šypsosi ir sako, jog šioje paukščių minioje, dviejų vienodų, net ir labai norėdamas, tikrai nesurasi.
Visas straipsnis