Dusetų skulptūrų parkas šiemet vėl papildytas naujais kūriniais.

M. Saukos skulptūra „Vyras“ sukurta iš skulptoriaus pamėgtos medžiagos – betono: „Kuriu iš betono, nes man jis savas, malonus, jis skirtingai nei dervos, kurios yra nuodingos, labai greitai džiūsta, palieka faktūras gražias, kažkas nutrupa. Jis kaip akmuo kietumo, bet iš jo galima lieti. Tai ne dirbtinis akmuo, tai ta medžiaga, kuri pritraukia“. „Vyras“ – antras M. Saukos kūrinys Dusetų skulptūrų parke, sudarantis darnią kompoziciją su anksčiau čia pastatyta „Moterimi“.

Spalio 24 d. vyko festivalis „Kaukadienis Dusetose“, kurio sumanytojas – Antazavės kultūros namų vadovas, režisierius Gytis Gruzdas.  Į festivalį jis pakvietė tris mėgėjiškus teatrus. Pirmasis toks renginys buvo surengtas pernai.

Pirmieji pasirodė Skiemionių miestelio teatro aktoriai su Vytauto Kupšio spektakliu „Jaunikio medžioklė“ (režisierius Gintautas Eimanavičius). Istorija žiūrovus nukėlė į ką tik atkurtos Lietuvos laikus. Kolūkio pirmininko duktė Agnė susipažįsta su žaviu amerikonu Jonu. Planuojamos vestuvės, tačiau paaiškėja, kad Jono tikslas nėra vesti Agnę, o tik išvilioti iš šios šeimynėlės pinigus. Nuotaikinga ir gyvenimiška, sodriomis spalvomis perteikta istorija apie aferistą Joną sukėlė daug juoko.

Mūsų pasaulis sunkiai išsiverstų be gyvūnų – nuo seno jie žmones ne tik maitino, rengė, lengvino įvairiausius darbus, bet padėjo kariaujant, kovojant, medžiojant. Glostydami katę, nurimstame patys, vedžiodami šuniuką – pasivaikštome, stebėdami triušiukus, žiurkėnus – gauname labai daug teigiamų emocijų.

Vladas Žilius – iškilus lietuvių menininkas, kilęs iš Žemaitijos ir iki pat savo mirties kūręs Niujorke, buvo priverstas palikti tėvynę Lietuvą, kurią tuo metu buvo okupavusi Sovietų Sąjunga, ir emigruoti į JAV 1976 metais. KGB nuolat persekiojo menininką už jo „nepaklusnumą“ sovietinėms meno taisyklėms ir laisvės siekį, kuris sovietiniame režime buvo visiškai suvaržytas. KGB uždraudė V. Žiliui dalyvauti parodose, jis buvo pašalintas iš Dailininkų sąjungos ir leidyklos, kurioje tuo metu dirbo vyriausiuoju dailininku. Likęs be lėšų, galimybės kurti, 1974 m. menininkas išdrįso parašyti vėliau plataus atgarsio sulaukusį laišką sovietų vyriausybės vadovui, t. y. Komunistų partijos Centro komiteto pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui. Laiške V. Žilius išreiškė savo nepasitenkinimą dėl laisvės apribojimo ir nepritarimą sovietiniam režimui. Neįtikėtina, kad menininkas už tokį savo „išsišokimą“ nebuvo areštuotas ir išsiųstas į lagerį. Po dviejų metų nors ir labai sunkiai, V. Žiliui pavyko gauti leidimą emigruoti. Viena jo pirmųjų, jau kaip laisvo menininko, kelionių 1980 metais įvyko į Nyderlandus.

„Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.“ J. Jablonskis.

Per Lietuvą driekiasi kalbos kelias, skirtas Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms. Edukacinių susitikimų metu vyksta pokalbiai apie žymiausius Lietuvos kalbininkus. Jau įvyko pašnekesiai, skirti Martynui Mažvydui, Kristijonui Donelaičiui, Jurgiui Zauerveinui, Mikalojui Daukšai, Motiejui Valančiui, Dionizui Poškai, Simonui Stanevičiui, Laurynui Ivinskiui.

11-oji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius`20“ vyko spalio 2–4 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Didžiausias vizualiųjų menų renginys visame Rytų Europos regione, viena iš nedaugelio meno mugių, šiais metais vykstančių Europoje, lankytojams pristatė 37 galerijas ir 150 menininkų iš 9 pasaulio šalių. Be pagrindinės galerijų programos, tradiciškai „ArtVilnius‘20“ buvo pristatytos privačios tarptautinės meno kolekcijos, instaliacijų, skulptūrų ir performansų paroda „Takas“, vyko susitikimai su meno žvaigždėmis, diskusijos, konferencijos ir edukacijų programa.