Naujos skulptūros Dusetų skulptūrų parke

Šią vasarą Kultūros centras Dusetų dailės galerija vykdė Kultūros tarybos remiamą projektą „Kuriame skulptūrų parką“. Dusetų skulptūrų parke buvo atnaujintos kai kurios laiko pažeistos seniau pastatytos skulptūros, pakeistos visos lentelės su informaciniais užrašais. Rugsėjo 04 – 09 dienomis Dusetose vyko skulptorių pleneras. Jo metu profesionalūs skulptoriai kūrė darbus, kurie Dusetų skulptūrų parke pastatyti rugsėjo 10 d. Parko erdves papuošė originalūs meno kūriniai, puikiai įsilieję į aplinką – Kęstučio Musteikio skulptūra „Veidu į pievą“, Gintaro Mikolaičio ir Kristijono Mikolaičio – „Vėjų sala“, Vaivos Vaišvilaitės ir Vido Simanavičiaus – „Spyna“. Projekto vadovas – Alvydas Stauskas, koordinatorė – Ieva Špūrienė. Visas straipsnis

Su „Vilties paukšte !“

Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos meno kolektyvas „Ežerija“ dalyvavo neįgaliųjų meno mėgėjų kolektyvų koncerte – konkurse „Vilties paukštė“ Utenoje. Šių metų „Vilties paukštė“ skirta Lietuvos 100 – mečiui, todėl kolektyvai į savo repertuarą įtraukė Lietuvai skirtų kūrinių, nepriklausomybei, partizanų daliai, džiaugiamasi gyvenimu laisvoje Lietuvoje. „Ežerijos“ kolektyvas, vadovaujamas Sigitos Gudonienės, paruošė programą iš trijų lietuvių liaudies dainų „Lietuvos šalelėj“. Vadovė pritarė kanklėmis. Kolektyvas sulaukė iš žiūrovų ir komisijos narių skambių aplodismentų ir pagyrų. Tai smagi ir graži šventė, kurioje yra puiki proga pamatyti kuo gyvena kolegos, save parodyti. Visas straipsnis

Dusetų amatų ir derliaus šventė

Rugsėjo 22 d. Dusetose šurmuliavo tradicinė Amatų ir derliaus šventė. Lietingas ir šaltas oras šiek tiek išretino prekybininkų ir kiemelių gretas, tačiau nepabūgę tikrojo rudens į šventę suėjo ir suvažiavo nusiteikę ir pašvęsti, ir įsigyti įvairiausių gamtos ir žmogaus sukurtų gėrybių. Tradiciškai viliojo prekystaliai, nukloti mėsos gaminiais, duona ir pyragais, medumi, vaisiais, uogomis, augalais, darbštūs amatininkai siūlė įvairiausius rankdarbius, sušildančius kūną ir suteikiančius jaukumą namams. Ūkininkai šį kartą ne tik derliumi dalijosi, bet ir kvietė apžiūrėti galingą naują techniką, kurios pagalba derlius užauginamas ir nuimamas. Šventę pradėjo Dusetų gaspadorius Saulius Kėblys, padėkojęs šventės dalyviams, organizatoriams, rėmėjams ir pasveikinęs nominantus. Linksmintis, vaišintis, šokti ir dainuoti kvietė žavioji šventės vedėja Laima Gorpinič. Visas straipsnis

ATMINTIES KELIAS Į ŽMONIŲ ŠIRDIS

Rugsėjo 24 dieną Dusetų K. Būgos bibliotekoje buvo minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Minėjimas prasidėjo klausant garsiosios žydų vergų choro arijos iš Džiuzepe Verdi operos „Nabukas“. Pagal operos libretą veiksmas vyksta VI amžiuje prieš Kristų, kada Babilonijos karalius Nabukas sugriauna Jeruzalę ir paima žydus į nelaisvę. Vergai gieda apie tėvynės ilgesį, meldžia Visagalį pagalbos. Įvyksta stebuklas – karalius Nabukas priima žydų tikėjimą ir vergai grįžta iš vergovės. Visas straipsnis

Jurginų žydėjimas

Ruduo dar pilnai neįsijautė į savo vaidmenį, dar nesitaško įvairiausiais dažais, o tik atsargiai bando teptukus – brūkšt šen, brūkšt ten per medžių šakas, užtat namų darželiuose iš tolo šviečia, spindi įvairiausios šalnų dar nepakąstos gėlės. Kiekviena save gerbianti sodybos šeimininkė jų prisiaugina pilnus kiemus, tarsi lenktyniaudamos viena su kita. O kad ir kiti galėtų pamatyti tą grožį, rengia parodas. Tokia, tradicinė jurginų paroda, vyksta Dusetų K. Būgos bibliotekoje. Čia jais išrikiuotas visas koridoriaus pasienis – virš 30 rūšių. Visas straipsnis

Meno atlaidai pagal Sauką

Parodoje – dar niekur nerodyta tapyba iš 9 dešimtmečio ir pastarųjų metų. Taip pat – objektai, sukurti bendradarbiaujant su skulptorium Alium Berdenkovu. Sauka nesiliauja tapęs, jei jo paklausite, jis – dailininkas ir niekas daugiau. Visi naujausi, dar nerodyti, tapybos darbai – jubiliejinėje parodoje. Tačiau pastaraisiais metais įvyko ir keletas visai netikėtų istorijų.

Pirma. Sauka paima storą lentą ir pripeckioja ją pieštuku. Atvažiuoja Berdenkovas. Jiedu užsidaro dirbtuvėje, mosikuoja rankom virš tos lentos, diskutuoja, tariasi, aiškinasi, kas kaip turėtų būti. Vakarop pripeckiota lenta drauge su Berdenkovu išvyksta į Vilnių. Paskui grįžta – piešinys virtęs reljefais. Taip pat su Berdenkovu iš Vilniaus į Dusetas privažiuoja didelių ir mažų skulptūrų, išlipusių iš Saukos paveikslų. Dabar jau Sauka užsidaręs zulina tuos reljefus, drožia, brūžina, kaišo, montuoja, klijuoja, vėliau tepa, trina ir tapo. Šitaip per porą metų gimsta šešetas keistų skulptūrinių-tapybinių darbų. Visi jie – jubiliejinėje parodoje. Visas straipsnis

PABŪKIM LAIMINGI

Rokiškio rajono neįgaliųjų draugija jau trečią kartą sukvietė bičiulius iš viso regiono pabūti kartu. Rugpjūčio 10 dieną Rokiškio raj., Iciūnų kaime, Jono ir Birutės Baltakių sodyboje, vyko Lietuvos neįgaliųjų sąskrydis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui ir Lietuvos neįgaliųjų draugijos trisdešimtmečiui. Su gera nuotaika ir pasipuošę šypsenomis, Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos nariai aktyviai dalyvavo šioje šventėje. Visas straipsnis

Antalieptės biblioteka dalyvavo kaimo festivalyje it atlaiduose

Rugpjūčio 4-5 d. Antalieptės bibliotekininkėms buvo įsimintinos susitikimais ir pripildytos malonių rūpesčių. Dalyvaudamos tradiciniame miestelio festivalyje „Basomis 2018“ įsikūrėme šalia buvusios mokyklos – liepų alėjoje ir ant žalios vejos įrengtos kūrybinės erdvės sužavėjo net dailininkus iš Vilniaus. Tądien atvykusi S. Chlebinskaitė mokė surišti knygeles, E. Daubaraitė – tapybos ant vandens ebru meno, o R. Vasilevičiūtė kūrė žyminčius savininką knygos ženklus. Kelias valandas vykusios kūrybinės improvizacijos nepaliko abejingų ir už tai dėkoju Zarasų rajono savivaldybės viešajai bibliotekai bei projekto „Knygos kelias II“ vadovei Z. Černovienei.

Antalieptės biblioteka gali didžiuotis išradingais skaitytojais, kurie neretai tampa jos veiklų savanoriais. Jau antrus metus iš eilės šio festivalio metu G. Steponavičiūtė sukvietė į edukacinį „Spalvoto smėlio magijos“ užsiėmimą, skaitytojos A. Raugaitė ir A. Kalantaitė pasiūlė į kūrybines erdves nunešti būgnus, o jų bičiulis Kostas pasisiūlė surengti ,,pamokas“ mokantis jais groti.

Praėjusio šeštadienio popietę vyko ne tik meno ir muzikos užsiėmimai, bet Antalieptės bažnyčioje buvo galima aplankyti ir Sąjūdžio 30-čiui, miestelio bažnyčios grąžinimo katalikams 100-čiui bei Dievo tarno, kankinio, arkivyskupo M. Reinio beatifikacijos bylos 20-mečiui skirtą parodą. Dėkoju Kultūros centro Dusetų dailės galerijos administracijai už pagalbą molbertais, tapusiais bibliotekos parengtos parodos stendais. Ja pasveikinome ir rugpjūčio 5-ąją vykusius Porciunkulės atlaidus.

Šv. Mišias aukojo kunigas Algirdas Dauknys, po jų vyko procesija. Klausėmės iškilmingo kraštietės Ingridos (vokalas) ir Dalios (smuikas) koncerto. Atlaidų dalyvius sveikino, prisiminimais apie Sąjūdį dalinosi ir kunigui A. Daukniui dovanojo knygą Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius B. Sakalauskas, o atvykusiems dėkojo šventės šeimininkas kanauninkas S. Krumpliauskas..

Porciunkulės atlaiduose įrengti kiemeliai buvo naujovė. Jų turiniu rūpinosi patys kaimų gyventojai, o juose vyravo maloninanti skrandžius bei akis skanumynų įvairovė ir šeimininkių išradingumas. Daugiausia saldumynų buvo Padusčio kaimo kiemelyje, kuriame buvo pristatytos kaimą garsinančios šeimininkės M. Krogelevičienė ir R. Čiegienė (joms talkino I. Grumbinienė ir D. Genienė), o jas į kiemelį pakvietė J. Glatkinienė. Tarp kiemelių buvo ir Zabičiūnų kaimas, kurį įrengė jo atgimimu besirūpinanti I. Kanapeckienė su gausiu gyventojų būriu. Prie Gaidelių kaimo iniciatyvos išvirti gardžią žuvienę prisijungė Dalibagų ir Padvaiskų šeimų palikuonės. Guntulių ir Purvynės kaimai ne tik vaišino, bet ir pasipuošė gėlėmis, vaisiais ir nuotraukų stendais apie kaimų istorijas bei žmonių gyvenimus. Antalieptės kaimo bendruomenė kiemelyje kepė sausainius, jame buvo galima atsigaivinti išradingai pateikta gaiva. Na, o gerą nuotaiką kurti bei ją palaikyti padėjo smagi mūsų kapela „Un tą lieptą“ (vadovė L. Alaunienė).

Už ūkinę pagalbą dėkoju Antalieptės seniūnui A. Sauliui, fotografavimą – G. Laurikėnienei, taip pat talkinusiems savanoriams: A. Vitkauskui, P. Šapolai, K. Sinicai, R. Raugui, kraštiečiams R. ir E. Jasiūnams. Kai visi, mylintys Antalieptę, įsitraukiame į miestelyje organizuojamų renginių veiklas – ne vienas šimtas jų dalyvių bei žiūrovų išgyvena teigiamų emocijų pliūpsnį, kurio visiems metams pakanka. Tad iki naujų susitikimų Antalieptėje!

Olga Raugienė,

Antalieptės bibliotekos bibliotekininkė

Vat toks gyvenimas!

Dusetų kraštiečių šventės metu buvo pagerbti ir apdovanoti žmonės, kurie tartum šviečia savo darbais iš tolo. Viena jų – mano kaimynė Zofija Lašienė. Apie šviesą ne veltui prakalbau – ji iš tų prieškario kartos žmonių, kurių veidai ir širdys metams bėgant giedrėja, kurioms žvalumo ir optimizmo slapčiomis pavydi keliomis dešimtimis metų jaunesni. Apdovanojimas, skirtas Zofijai, skamba labai gražiai – „Už dvasingumo puoselėjimą“, ir gyvenimas, kurį ji išpasakojo, mudviem sėdint jaukioje virtuvėje, tarp šūsnies senų fotografijų – labai gražus. Gal čia tas žodis „gražus“ per daug kartojamas, bet kad tikrai labai gražu buvo klausytis Zoselės, kaip ją visi vadina, pasakojimo apie save – labai tikro, labai nuoširdaus. Ir kaip gražiai nuskambėjo jos atsidūsėjimas prisiminimų vakarui baigiantis: „Tai va tokia aš…“ Visas straipsnis

Švytėjimo paliesti

„Kol žmogus reikalingas, tai tol ir norisi būti…“ N. Saukienė

Liepos 28 d. Kultūros centro Dusetų dailės galerijos salė buvo beveik pilna žiūrovų, susirinkusių į dokumentinio filmo premjerą apie dailininkę Nomedą Saukienę. „Iš kur tas švytėjimas“ – pavadinimas skamba klausiančiai, bet jo gale nėra tiesmukiško klaustuko, kaip ir visame filme nėra nei tiesmukiškumo, nei sausų biografijos faktų. Kodėl taip, apie ką filmas – premjeros pristatymo metu kalbėjo jo kūrėjai. Režisierė Agnė Marcinkevičiūtė: „Man dokumentika savotiškai įdomesnė už vaidybinius filmus, joje daug daugiau tiesos, ir, žinoma, nėra atsakymų. Nepasakojame Nomedos biografinių faktų, nes norintys juos ras internete. Man buvo įdomu parodyti Nomedą kaip menininkę, kaip moterį, kaip motiną. Per kasdienybės momentus norėjosi atskleisti, kaip teka šios šeimos gyvenimas – gražus, daugiaprasmis, sudėtingas, atsiskleidžiantis per kūrybą. Per nuoširdžias, nedidaktiškas situacijas atsiveria žmonių mintys, nuostatos, vertybės“. Visas straipsnis