Temos Archyvai: Žmonės

Dailės ugdymas, svarba pastebėti grožį ir Dusių dainos

Pašnekesys Dusetų meno mokykloje apie švietimą, kūrybą ir galerijos veiklą su muzikuojančiu dailininku, dailės mokytoju, Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, pirmosios sustiprintos dailės mokymo klasės laidos mokiniu bei vienu iš dailės galerijos iniciatorių Eugenijumi Raugu.

Kas paskatino įkurti galeriją?

Tai buvo itin palankus laikas, kuomet pradėjome galvoti apie galerijos įkūrimą. Tuo metu galerijos įkūrimui buvo paruošta dirva, buvo grįžę tą dirvą ruošę žmonės.

Visas straipsnis

Žaidimais virtusios pamokos

Ilgus metus vaikus dailės mokantis menininkas, vienas iš galerijos iniciatorių Romualdas Pučekas ne tik pasidalino prisiminimais ir įžvalgomis apie dailės mokymą Dusetose, bet ir pravedė trumpą ekskursiją Dusetų meno mokyklos muziejuje. Po beveik dviejų valandų pokalbio su menininku mums tapo akivaizdu, kodėl 2011 metais būtent jis gavo metų mokytojo premiją.

Esate kilęs iš Pasvalio, kaip atsidūrėte Dusetose?

Dar bestudijuodamas tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute, vasaromis su draugais atvažiuodavau prie šiaurinio Sartų ežero kranto poilsiauti su palapinėmis, čia išbūdavome apie savaitę, o pritrūkę maisto autobusu važiuodavome apsipirkti į Dusetas.

Visas straipsnis

Grožio abėcėlė – apie sustiprintą dailės ugdymą su jo iniciatoriumi Raimondu Gapšiu

Lietingą lapkričio dieną susitikome su žmogumi, kurio vardą girdėjome beveik kiekvieno pašnekesio metu. Tai žmogus, turėjęs išskirtinę įtaką Dusetų kraštui ir galerijos atsiradimui. Buvome šiltai sutiktos jaukiuose namuose, kuriuose: gausu knygų apie meną, lentynos pilnos dailės istorijos paskaitų vaizdajuosčių, o virš jų Šarūno Saukos nutapytas namo šeimininko, sustiprinto dailės ugdymo Lietuvoje iniciatoriaus ir dailės mokytojo eksperto Raimondo Gapšio portretas. Su juo kalbėjomės apie sustiprintą dailės mokymą, jo naudą ir sunkumus, kilusius siekiant išlaikyti šią tradiciją.   

Visas straipsnis

Sugrįžti į Praeitį – nenorėčiau

„Praeitis, dabartis ir ateitis yra mūsų sąmonės savybės. Praeitis – tai prisiminimai, ateitis – laukimas, o dabartis – tikrasis suvokimas. Todėl laikas yra minties judesys. Ir praeitis, ir ateitis tėra vaizduotėje, ir tik dabartis – mūsų suvokimas –  yra amžina. Dabartyje slypi laiko – erdvės, materijos ir energijos potencialas.“, – teigia Indijos medikas, rašytojas Deepak Chopra.     

Visas straipsnis

Apie Sartų pakrantės haiku ir Viliją Visockienę

2020 m. lapkritį išleistas neįprastas poezijos ir fotografijos albumas „Sartų haiku“ (autoriai Vilija Visockienė ir Genadijus Kovaliovas). Dėl atnaujinto karantino nuotraukų paroda ir albumo pristatymas su skaitymais vyko lauko sąlygomis Pačiaunės kaime netoli Sartų ežero. Šiuo metu paroda eksponuojama Rokiškio J. Keliuočio viešosios bibliotekos languose ir matoma iš aikštės, vėliau, tikėtina, panašiu būdu keliaus po kitas Aukštaitijos bibliotekas. O štai apie Sartų pakrantėje užgimstančius trieilius ir kitokius kūrybinius pramanus Indrė Klimkaitė kalbasi su Dusetose gyvenančia poete, fotografe, dailininke Vilija Visockiene.

Visas straipsnis

Joną KATELĘ PRISIMENANT

Šiemet sausio 13 d. sukanka 190 metų, kai gimė kunigas, švietėjas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptųjų lietuviškųjų vakarų ir lietuvių mokyklų organizatorius Jonas KATELĖ. 1861-02-18 paskirtas vikaru į Dusetas, tačiau čia buvo tik mėnesį. Įdomu, kad Zarasuose jis kunigavo dukart: vikaru 1861-1863 metais, klebonu buvo 1864-1872 metais.

Visas straipsnis

In Memoriam Rimantui Kamarauskui

Išėję Amžinybėn žmonės gyvena tarp mūsų tol, kol gyvi prisiminimai apie juos, kol egzistuoja materialūs ar dvasiniai jų palikti kūriniai. Dažniausiai, deja, nutinka taip, kad kūrėjus prisimename, tik kai jų netenkame… Nesuspėta pakalbinti kraštiečio Rimanto Kamarausko, tad dabar tegalime skaityti jo artimųjų žodžius, pilnus begalinės meilės, šilumos, nuoširdumo.

Visas straipsnis

ISTORIJA REIKALINGA DABAR

„Žmogus, nesuvokiantis savęs istorijoje ir istorijos savyje, yra nuogas, vienišas, silpnas. Ko mes ieškome istorijoje, ko? Patvirtinimo, kad esam. Pabrėžiu, esam, o ne buvom. Istorija reikalinga dabar, o ne vakar.“ – taip kalbėjo lietuvių tautos poetas Justino Marcinkevičius… Ir iš tiesų, tas greitai bėgantis kasdienybės laikas jau tampa mūsų istorija.

Visas straipsnis