Temos Archyvai: Žmonės

GĖLĖS ŽYDI ŠIRDY, AKYSE IR SVAJONĖS

…. prisipažįstu: apie sapnus mes nekalbėjome… Bet manau, kad Daivos sapnuose dažnai švysteli gėlės – tos nuostabios gėlės iš mūsų laukų, pievų, iš mūsų močiučių darželių: melsvumu džiūgauja aplietos neužmirštuolės, skleidžia baltus graižus ramunės, kyšteli žiedą trispalvė našlaitė… Kas čia jas visas ir suskaičiuos – vasarą pievose daug žydinčių grožybių…

Visas straipsnis

ISTORIJA MUMYSE

Birutė SMALINSKIENĖ rodo laiko nublukintą paveiksliuką, kuriame du vaikai. Ne, tai ne nuotrauka. Ir tie vaikai – ne jie: jai visiškai nežinomi. Tačiau šis paveikslėlis visąlaik keliauja su ja. Tai savotiškas prisiminimas apie jai brangų žmogų – jis buvo rastas Tėvelio, kuris buvo nužudytas Lukiškių kalėjime, kišenėje. (daiktai buvo grąžinti šeimai. Tarp jų dar buvo ir laiškas, rašytas cheminiu pieštuku, tačiau teksto atkurti nepavyko).

Visas straipsnis

DIDŽIAUSIAS DŽIAUGSMAS – KAD NESI NAŠTA

Gyvenimo kokybė suprantama labai skirtingai. Neįtikėtina, tačiau sveikieji dažniau verkšlena dėl kasdienybės, dėl nusibodusios rutinos, o kartais, rodos, dėl pačių menkiausių smulkmenų. Žmonės, turintys negalią, į daugelį dalykų žiūri kitaip – jų dėmesį rečiau kausto mažmožiai – juos džiugina daugiau dalykų, į kuriuos sveikieji kartais net nekreipia dėmesio.

Visas straipsnis

KETURIOS SIJOS, LAIKANČIOS GYVENIMĄ

Švenčiant jau tradicinę Kraštiečių šventę, Dusetų krašto Garbės piliečio vardas ir medalis „Už nuopelnus Dusetų kraštui“ šiais metais skirtas Marijonai Danutei VARENBERGIENEI.  Šeimoje gimusią trečią mergytę vadindavo – Maryte. Maryte ji pasiliko ir iki pačios senatvės, nes žmonės Dusetose jos kitaip ir nevadindavo. Kartais dar – „geroji Marytė“ Marija – tai buvo jos pasirinktas  vardas, rašant straipsnius, poeziją – tai buvo tarsi slapyvardis, nes Marijos vardas jai labai patiko ir buvo tapatus Marijonos vardui.

Visas straipsnis

Paštas – daugiau nei darbovietė

Aida STANKEVIČIENĖ tikrai vos spėja suktis – klientų tąsyk buvo gausu… Nė trumpiausios akimirkos, nė minutėlės laisvos – vienas susimokėti už elektros energiją atėjęs, kitas – jau nuolatinis klientas – kažką dar nusipirkti norįs, trečiam gal dar laikraščio reikia, o anas, tarpduryje nedrąsiai mindžiukuojąs, jau, matyt, kelintą dieną iš eilės ateina, vis klausinėja, ar negautas jam labai svarbus laiškas, kurio niekaip sulaukti nepavyksta… Kiekvienas klientas pastebėtas, kiekvienas išklausytas – visus juk puikiai pažįsta.

Visas straipsnis