Joną KATELĘ PRISIMENANT

Šiemet sausio 13 d. sukanka 190 metų, kai gimė kunigas, švietėjas, daraktorius, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo ir slaptųjų lietuviškųjų vakarų ir lietuvių mokyklų organizatorius Jonas KATELĖ. 1861-02-18 paskirtas vikaru į Dusetas, tačiau čia buvo tik mėnesį. Įdomu, kad Zarasuose jis kunigavo dukart: vikaru 1861-1863 metais, klebonu buvo 1864-1872 metais.

          Katelė gimė Suvainiuose (Kupiškio valsčius). 1855 m. baigęs Varnių kunigų seminariją, buvo lenkų patriotas, tačiau 1872 m. tapęs (iki mirties juo ir buvęs) lietuviškos Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčios parapijos klebonu, (nuo 1906 m. garbės kanauninku), jis ėmė žadinti savo parapi        jiečių tautinę savimonę – skatino mokytis ne tik gramatikos ir aritmetikos, bet įgyti istorijos, geografijos žinių.

          Nuo 1873 m. savo parapijos kaimuose steigė slaptas lietuviškas mokyklas, jas kontroliavo, iš gabesnių mokinių ruošė daraktorius. Pats mokė vaikus klebonijoje. Rūpinosi mergaičių švietimu. Organizavo knygnešių tinklą draudžiamajai lietuviškai religinei spaudai platinti. Katelė rėmė ne tik lietuviškų vadovėlių leidimą, tuo tikslu susitikinėdamas su to meto lietuvių visuomenės veikėjais, bet rėmė ir slaptos lietuvių švietimo draugijos „Žvaigždė“ rengiamus vaidinimus. 1876 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus generalgubernatorius Petras Albedinskis už slaptų mokyklų laikymą atidavė policijos priežiūrai.

          Jis pats buvo slaptųjų lietuviškųjų vakarų ir pirmojo slapto vaidinimo Panemunėlio apylinkėje rengėjas ir režisierius. Bendradarbiavo laikraščiuose ir žurnaluose „Przegląd Katolicki“, „Slowo“ ir „Tygodnik Powszechny“. Jis parašė A. Strazdo biografiją (Tygodnik Powszechny, 1877, Nr. 30, perspausdinta „Aušroje“ 1883 m., Nr. 8/10).

          Prelatas Dambrauskas knygoje „Užgesę žiburiai“ apie kun. Katelę rašė: „Literatiškų kun. Katelė darbų nepaliko. Padėjo tik išleisti aritmetikos „užduotyną“, sutvarkytą Gailučio ir išėjusį Prūsuose. Pats gi jei rašydavo, tai vien lenkiškai į „Przegląd Katol.“, „Słowo“ ir „Tygodnik Powszechny“. Šiame pastarame savaitraštyje (N 30, 1877 m.) buvo įdėtas gana dailus kun. K-lės paminėjimas apie giesmės „Pulkim ant kelių“ autorių kun. Drazdauską (Strazdą). Be to, nabašninkas mėgo rankioti archeologiškas Lietuvos krašto liekanas, skaityti rimtesnes knygas, turėjo nemenką biblioteką. Savo pažiūrose kartais buvo gan liberališkas, negindavo savo parapijiečiams skaityti netik „Liet. Ūk.“, bet ir „Žarijos“. Užjautė moterų švietimąsi.“

          Palaidotas Panemunėlyje.

2011 m. įkurtas Kunigo švietėjo Jono Katelės labdaros ir paramos fondas, siekiantis puoselėti kunigo Jono Katelės atminimą, priminti ir tęsti jo darbus – budinti tautą ir puoselėti dvasines vertybes. Šio fondo iniciatyva Bagdoniškyje (Rokiškio raj.) atidengtas koplystulpis konstitucinės teisės tėvu vadinamo Mykolo Romerio giminės atminimui J. Katelės fondo iniciatyva išleistos knyga „Tėvo Stanislovo palikimas: siuvinėtų liturginių rūbų rinkinys“.