Jurgi, išleisk žolelę.
Žolelę šilkinę,
Raselę meduotą…“
Tokiais žodžiais į senovės lietuvių dievybę Jorę buvo kreipiamasi pavasario, žemdirbių ir arkliaganių šventės dieną, dar laikytą žemdirbių Naujaisiais metais. Įsigalėjus krikščionybei, Jorės galios atiteko šv. Jurgiui, tačiau dainose jis išliko Jurjos, Jorės vardu. Anot senolių, Jorė – pavasario Perkūnas, kuris vaizduojamas kaip raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augmeniją, po žiemos šalčių atrakinantis žemę, pasiunčiantis į ją lietų. Ši dievybė tai ir naminių gyvulių, ypač arklių, globėja. Visas straipsnis