Draugių kelionė į Dusetas
Negalėjau nenufotografuoti ir neaprašyti šiandieninio susitikimo su dviem lankytojomis – nuostabiomis močiutėmis iš Rokiškio.
Vos po 9 val. duris praveria 2 besišypsančios močiutės. Ant stalo paberia saujelę saldainių ir pavaišina 3 riestainiais.
– Aš iš Rokiškio. Dažnai pas jus būnu. Man labai patinka čia, tai ir vežu savo drauges pas jus.
– Oi, kaip smagu girdėt, kad jums čia patinka. Ale jūs ankstyvos, – tęsiu.
– Labai geras oras: nei karšta, nei šalta. Tuoj tuoj, susimokėsim, žinom, kiek bilietas kainuoja. O šita moterėlė man matyta, – žvelgdama į nuotrauką ant sienos kalba. Ar jinai nuo Rokiškio?
Čia bilietus parduodu ir tuo pačiu bandau kažką atsakyti į klausimus apie eksponuojamas nuotraukas. Kita lankytoja jau tyrinėja ant sienos esantį žemėlapį ir tikslinasi, kur Kalbutiškės. Kai paklausiu, kodėl domina Kalbutiškės, atsako, kad ten jos tėviškė, bet dabar jau gyvena Rokiškyje.
Užėjusios į ekspozicijos salę, greitai prabėga pro stendus, paskui nejučia prisėda prie stalo su žemėlapiu ir lankytinomis vietomis. Prisėdu ir aš. Pradeda jos pokalbį apie Dusetas. Įtraukia ir mane.
– O Drebulienė ar dar gyva?
– Nežinau, aš jos nepažįstu. Dusetose gyvenu neseniai, tai visų žmonių tikrai dar nepažįstu, – bandau teisintis…
– Taigi ji Vilniaus gatvėje gyvena… būtinai jos paieškosiu. Noriu ją aplankyti. Ai, dar „skrebynėn“ reiks užsukti. Ar žinai, kur ji yra?.. ten ir gražus stogastulpis kiemelyje pastatytas, ten, kur buvo vaikų darželis. Ten mano pažįstama gyvena… noriu aplankyti.
Kita nugrimzta į prisiminimus apie Aleksandravėlę, pradeda pasakojimą apie P. Širvį, jo dukrą Dangę. Papasakoja, kaip jaunystėje klausėsi jo skaitomų eilėraščių.
– Nepatiko tada. Gal per jauna buvau…, – nukerta.
Matau, akyse sužibo ašaros. Tada atsargiai paklausiu, ar galiu jas nufotografuoti. Sutinka. Tą ir padarau, tik paprašo parodyti, kaip jos atrodo nuotraukoje.
– O, gerai, atsiųsi man per elektroninį paštą, arba per mesengerį.
Sutinku tą padaryti, o jos pastebi, kad per ilgai užsisėdėjo, juk tiek daug ką dar reikia aplankyti. Taip mes atsisveikinom, tik išeidamos priminė, kad pakviesčiau į draugus per Facebook ir nepamirščiau išsiųsti nuotraukos…
Gražina Balčiūnienė
Lankytojų centro administratorė
