Šventosios upės istorijos Raimondo Guobio piešiniuose

Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Share on Tumblr0Email this to someone

„Ungurys vasaros naktį, aukščiau Sedeikių, netoli Jasiūno malūno. Danguje spindi Žuvų žvaigždynas… 1940 m.“; „Dusetos. Žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo. Mišrūnų grupės varžytuvėse pirmauja Augustas Kirdeikis iš Svėdasų su kumelaite Stirna. 1967 m.“; „Salakas. Luodžio ežerą perteka Šventoji, per jį plaukia baidarėmis didieji geografai, profesoriai Steponas Kolypaila ir Kazys Pakštas, gelmėse pulkais plaukia seliavos. 1935 m. rugpjūtis.; „Gražiausiu tarpukariu vadintas Antalieptės miestelis. Srovėje – trys ūsoriai. 1939 m. vasara.“

Tokie konkretūs ir kartu poetiški prierašai lydi kiekvieną Raimondo Guobio piešinį, kurių paroda simboliniu pavadinimu „Žemė žuvų ženkle“ rugpjūčio 22 d. atidaryta Dusetų Kazimiero Būgos bibliotekoje. Kraštotyrininkas, muziejininkas, literatas R. Guobis yra A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas. Jis dirba Siauruko muziejuje, rengia istorinės edukacijos programas ir jas veda įvairiose Anykščių rajono vietovėse. Rinkdamas kraštotyros informaciją, R. Guobis dviračiu apvažiuoja kaimo sodybas, bendrauja su senaisiais Anykščių krašto gyventojais, užrašinėja žmonių prisiminimus, susipažįsta su valstybiniais ir bažnyčių archyvais, atverdamas juose saugomą informaciją visuomenei. Kraštotyrininkas yra Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, organizuoja lokaliosios istorijos pažinimo renginius: konferencijas, atminimo sambūrius, žygius ir ekspedicijas. 2008 m. R. Guobiui įteikta Anykščių T. Mikeliūnaitės kultūros premija, o 2017 m. apdovanotas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigtu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už savanorystės kultūros sklaidą.

Pats piešinių autorius savo darbus pristato taip: „Piešiniuose ne tik žuvys, bet ir simboliais užšifruotas, prierašais paraštėse paaiškintas pakrančių istorijos kodas. Taip pat visur prirašiau datas, žyminčias vaizduojamą laikotarpį. Piešinių ciklas sumanytas visai netikėtai. Matyt, lėmė vėl ir vėl suliepsnojanti meilė gimtajam kaimui Butėnams ir jo žemes skalaujančiai, skaidriu kaspinu besiraitančiai Šventosios upei. Meilė, kuri transformavosi į piešinius, tiesiog įkūnijo aistrą šiam rojaus kampeliui. Tai įkvėptasis, gal net kažkiek neišbaigtasis menas, dabar tiesiog nesuvokiu, kaip man pavyko tai padaryti? Tarsi būčiau buvęs aukštesnės jėgos įrankis…“ Anot autoriaus, linksmi tie praėjusio pasaulio atminties ženklai: „ Štai šapalai dreifuoja prie Kunigiškių tilto, kuriuo rieda sunkvežimis Gaz-51, valstybinis numeris 81-79 лит. Taip, tai tėvelis Antanas važiuoja iš Vyžuonų, svečiavosi pas giminaičius, gal pas dėdienę Juzę, ar buvo „ant kapų“. Matyt tai akimirka, kai kartu važiuoju ir pasaulio įdomybes besižvalgydamas per langą stebiu ir aš – dar nedidelis berniukas bei mano brolis Arūnas… Piešiniai dėliojasi pasroviui nuo Kunigiškių iki Kavarsko, tad parodą apžiūrintys tarsi leidžiasi tėkme žemyn.“ Ir pati paroda keliauja nuo Šventosios ištakų iki intakų. Pirmoji buvo surengta Salake, vėliau su Šventosios upės istorijomis susipažino Antalieptės miestelio gyventojai, iš Dusetų piešiniai keliaus į Vyžuonas, Užpalius… „Į Užpalius talpiu laivu plaukia socialdemokratinių pažiūrų jaunuoliai, upėje ropoja vėžiai 1924 m. Šv. Florijono diena.“ Šie piešiniai – tai ne tik gražios iliustracijos, kuriose snūduriuoja trispyglės dyglės, „tuokiasi“ elegantiškos vėgėlės, šokinėja ešeriai, nardo pūgžliai, šlakiai ar pribloškia savo dydžiu šamai. Tai ir neįprastos istorijos pamokos, savotiški komiksai gerąja prasme, galintys ilgam įstrigti jaunųjų žiūrovų atmintyje: „Plaukiant strepečių pulkui, per Šventąją Antanas Puodžiūnas kelia Vytauto apygardos Aro būrio partizanus Teodorą Kviklį-Klajūną, Alių Varną-Gaidelį ir Bronių Morkūną-Diemedį. 1950 m.“, „Ukmergės pilyje laukia atvykstant didžiojo kunigaikščio… Ta proga sugaus upėtakių ir suruoš karališkas vaišes. 1333 m. vasara.“

Paroda veiks iki rugsėjo 16 d. Ją organizavo VšĮ „Atvertos langinės“ vadovė Rūta Stanevičienė.

Vilija Visockienė