Luzitanai – tai istorinė portugalų žirgų veislė – panašiai kaip lietuvių žemaitukai. Ir vieni, ir kiti buvę karo žirgai – ištvermingi, judrūs, stiprūs. Ir vieni, ir kiti priklauso nacionaliniam paveldui. Tik tarp žemaitukų kol kas neatsirado nė vieno, kuris būtų taip plačiai išgarsinęs savo veislę pasaulyje kaip įžymusis Novilheiro. Įspūdingas širmas eržilas buvo pirmasis Didžiojoje Britanijoje ir užėmė dvyliktą vietą geriausių pasaulio konkūrinių žirgų dvidešimtuke. Ir nors 2000 metais, sulaukęs 29 metų amžiaus, legendinis eržilas iškeliavo į dangiškąsias ganyklas, jo šlovė ir palikuonys iki šiol populiarina luzitanus visoje Europoje. Visas straipsnis →

Regis, taip neseniai atšuoliavęs šv. Jurgis atrakino žemelę ir išleido augalus bei visus gyvulėlius į laukus, o štai vėl per tuos pačius, bet jau nurudavusius, nuplikusius laukus pralėkė šv. Martynas ir suginė karveles, arklelius, ožkeles ir avelių bandas į šiltus tvartus. Su šia paskutine rudens švente pasibaigia ganiavos ciklas, o žemei duodamas atokvėpis, niekas nedrįsdavo jos judinti. Galima ir būsimos žiemos orus nuspėti – „Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su bradu, jei Martynas su bradu, tai Kalėdos su ledu“. Senovėje ši diena būdavo paskutinis terminas duoklėms bei skoloms atiduoti: pirmiausiai – kunigaikščiui ir dvarui, tada už visų metų triūsą malūnininkui, kalviui, račiui, visiems kitiems kaimo amatininkams. Atsiskaitę su kaimo kerdžiumi, jį paleisdavo namo. Tačiau pasitaikius šiltesniems lapkričio orams, ne visi ūkininkai skubėdavo parsivaryti gyvulius, ir tekdavo piemenukams griebtis visokių burtų, kad tik greičiau ta žiema ateitų, ir jie galėtų pailsėti ar sugrįžti į mokyklos suolą. Visas straipsnis →

Prieš daugiau nei pusantrų metų, 2013 m balandžio 5 – ą dieną, iš žiauriomis sąlygomis žirgus auginusio ir prisidengiant žemaitukų veisimu, iš Europos struktūrinių fondų, nesąžiningai lėšas gavusio ūkininko A. Kaušakio, buvo konfiskuota daugiau nei 120 žemaitukų veislės žirgų. Gyvuliai buvo tapę pusiau laukiniais, išsekę ir išbadėję. Arkliai atiduoti Lietuvos žirgynui ir nuvežti į Zarasų rajone Sartų skyriuje esančias patalpas. Tai buvo didžiausia iki šiol Lietuvoje gyvulių konfiskavimo operacija. Tuo metu šią dramą, užgniaužusi kvapą, stebėjo beveik visa Lietuva. Visas straipsnis →

Atrodo, šimtus kartų kiekvienas yra girdėjęs, kad nevalia laukinių paukščių lesinti tuo metu kai jie patys gali susirasti maisto. Kitaip tokie paukščiai tampa nesavarankiški, artinantis žiemai nebejaučia poreikio ieškotis palankesnių žiemojimui vietų. Tačiau ši šimtus kartų girdėta informacija daugelio niekaip nesustabdo nuo noro, nesvarbu kokiu metų laiku, grožėtis kaip laukinis paukštis lesa žmogaus siūlomą maistą. Visas straipsnis →

1929 metų rugpjūčio 18 diena… Dulkėtu vieškeliu rieda vežimas, jame tyliai guli vos dešimties dienų sulaukęs kūdikis, pakrikštytas Antazavės bažnyčioje, o dabar krikštatėvių vežamas į gimtąsias Maniuliškes. Staiga arkliukas sustabdomas – tai krikšto tėvelis Albinas netikėtai atranda Šv. Cecilijos paveikslėlį. Tos pačios šventosios, kuri yra laikoma bažnytinės muzikos, vargonininkų, dainininkų, muzikantų ir poetų globėja. Visas straipsnis →

2014 m. rugpjūčio 31 d. jojimo sporto klube ,,Civinskų žirgai“ Vilniaus raj., Raudondvario km. vyko konkūrų raitelių mėgėjų ,,Magrės baldai“ taurės jojimo varžybos ir atviras Lietuvos čempionatas jojant poni klasės žirgais  2014, kuriame dalyvavo Dusetų miestelio, K. Būgos gimnazijos 3 klasės 2 mokinės: Viltė ir Miglė Kazlauskaitės. Jos dalyvavo konkūre jojant mažaisiais poniais. Viltė Kazlauskaitė savo klasėje jojant mažaisiais poniais, tapo Lietuvos čempione ir su žirgu „Kvatro“ iškovojo aukso medalį. Miglė Kazlauskaitė su žirgu „Bravo“ savo klasėje liko antra ir gavo sidabro medalį. Šitame čempionate apdovanojimus gavo ir sportininkių treneriai, taigi medalius gavo ir mergaičių treneris – tėtis Vygantas Kazlauskas. Buvo du greituminiai  konkūrai su 10 kliūčių. Iš viso šitoje klasėje jojant mažaisiais poniais buvo 5 dalyviai. Visas straipsnis →

Šių metų balandžio mėnesį Šventosios Šeimos paveikslas, pašventintas kanauninko Stanislovo Krumpliausko Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje, pradėjo savo kelionę į parapijiečių šeimas.

„Kaip jau žinote, – paveikslą lydinčiame žurnale rašo Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, – šie, 2014 metai Popiežiaus paskelbti Šeimos metais. Ta proga Šventosios Šeimos paveikslas išsiunčiamas į mūsų Švč. Trejybės parapiją. Jis turi aplankyti kiekvieną šeimą, kiekvieną namą ar butą. Visas straipsnis →

Kad spor­tas – svei­ka­ta, visi ži­nome se­niai. Tik aktyviai sportuoti kažkodėl norime ne visi. Mokiniai didelę dienos  dalį praleidžia mokyklos suole arba namie prie kompiuterio. Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija bendradarbiaudama su Dusetų sporto klubu „Ainiai“ kūno kultūros ir sporto departamento vykdomame projekte „Sportuojam– sveikai gyvenam“ – kartu su kūno kultūros mokytoju Vidu Čeku priminė, kad aktyvus judėjimas didina pasitikėjimą savo jėgomis, mažina psichinį nuovargį bei gerina fizinę sveikatą, ir paskutinę dieną prieš rudens atostogas gimnazijoje suorganizavo Sveikatingumo dieną. Visas straipsnis →

Sėdžiu prie lango įsisupusi į šiltą, gerokai man per didelį tėčio megztinį, geriu žalią arbatą, paskanintą medumi, ir stebėdama už stiklo balkšvus, drėgnus lietaus lašus prisimenu, kaip prieš keletą dienų nedideliu autobusu važiavome į ekskursiją. Dar ir dabar jaučiu tą jaudulį, kai pasiekėme Viliaus universiteto duris. Vos įžengę pajutome jaukią atmosferą. Juk Vilniaus universitetas yra vienas žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas dar 1579 metais. Visas straipsnis →

Kiekvienas iš mūsų yra patyręs tą niekam neprilygstantį laisvės jausmą, apimantį skrydžio metu – jei ne tikrovėje, tai bent sapnuose. Augant šie sapnai retėja, kasdienybė vis labiau lenkia prie žemės ir mes jau tik ilgesingai palydime padangėse nardančius paukščius, net nesvajodami patys štai taip pakilti ir nusklęsti… Ilgesys tas aplanko visus be išimties, jis įaugęs į žmonijos kraują – žinome tą iš legendų ir mitų, skaitome pasaulio ir Lietuvos aviacijos istorijos metraštyje. Broliai Raitai 1903 m. pirmieji išsilaikė ore beveik minutę, tačiau dar 1855 m. Lietuvoje jau buvo žmogus, pabandęs nugalėti žemės traukos jėgą. Tai Aleksandras Griškevičius, aviacijos pradininkas Lietuvoje, sukonstravęs ir išbandęs skrydyje Žemaičio garlėkį. Užtenka prisiminti vėlesnių laikų legendinį Lituanicos skrydį ar šių laikų garsiausią mūsų lakūną Jurgį Kairį ir galime drąsiai tvirtinti – Lietuva ne tik artojų, bet ir sparnuotų žmonių šalis. Visas straipsnis →