Vladas Žilius – iškilus lietuvių menininkas, kilęs iš Žemaitijos ir iki pat savo mirties kūręs Niujorke, buvo priverstas palikti tėvynę Lietuvą, kurią tuo metu buvo okupavusi Sovietų Sąjunga, ir emigruoti į JAV 1976 metais. KGB nuolat persekiojo menininką už jo „nepaklusnumą“ sovietinėms meno taisyklėms ir laisvės siekį, kuris sovietiniame režime buvo visiškai suvaržytas. KGB uždraudė V. Žiliui dalyvauti parodose, jis buvo pašalintas iš Dailininkų sąjungos ir leidyklos, kurioje tuo metu dirbo vyriausiuoju dailininku. Likęs be lėšų, galimybės kurti, 1974 m. menininkas išdrįso parašyti vėliau plataus atgarsio sulaukusį laišką sovietų vyriausybės vadovui, t. y. Komunistų partijos Centro komiteto pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui. Laiške V. Žilius išreiškė savo nepasitenkinimą dėl laisvės apribojimo ir nepritarimą sovietiniam režimui. Neįtikėtina, kad menininkas už tokį savo „išsišokimą“ nebuvo areštuotas ir išsiųstas į lagerį. Po dviejų metų nors ir labai sunkiai, V. Žiliui pavyko gauti leidimą emigruoti. Viena jo pirmųjų, jau kaip laisvo menininko, kelionių 1980 metais įvyko į Nyderlandus.
Iš Nyderlandų, kur susilaukė didžiulio žiūrovų susidomėjimo, parkeliavusi fotografijų kolekcija „Amsterdamas 1980“ traukia dėmesį ne tik todėl, kad ji buvo sukurta lygiai prieš keturiasdešimt metų. Įdomu į tuometį laisvąjį Vakarų pasaulį pažvelgti buvusio sovietinio piliečio, pabėgėlio, kuriam pagaliau pavyko įkvėpti laisvės oro, akimis. V. Žilius fiksuoja viską: gatves, pastatus, vitrinas, žmones, kavines, automobilius, kurie kaip diena ir naktis skyrėsi nuo sovietinio pasaulio. Be to, įdomu stebėti, kaip per keturiasdešimt metų pasikeitė miestas ir miestiečiai, mados ir apranga, kirpyklos ir šukuosenos, automobiliai, pastatai ir reklamos.
Dusetų Kazimiero Būgos viešojoje bibliotekoje taip pat buvo pravestos ir kūrybinės dirbtuvės moksleiviams „Miesto montažai“. Paroda „Amsterdamas 1980“ akį pirmiausia patraukia spalvų žaisme, todėl kūrybinių dirbtuvių metu moksleiviai plėtojo miesto ir spalvos motyvus. Gavę pasirinkti fotografijų fragmentus, mokiniai kūrė savo miesto montažą, neribodami vaizduotės, leisdami pasąmonei atsipalaiduoti. Taip, kaip sakė menininkas: „Kuriu tai, ką jaučiu tą akimirką, atveriu kelią laisvam impulsui, kuriu be jokių suvaržymų, leidžiu atsipalaiduoti pasąmonei.“ Moksleiviai taip pat išgirdo pasakojimą apie unikalųjį V. Žilių, jo kūrybos kelią ir kūrybos savitumus. Dirbtuvių pabaigoje moksleiviai patys išrinko gražiausius darbus, o jų autoriai buvo apdovanoti prizais.
Paroda Dusetų K. Būgos viešojoje bibliotekoje veiks iki lapkričio 20 d.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Rasa Bačiulienė
