Gitos Kolosovienės popieriaus karpinių nėriniai

„Lietuvos istorijos instituto archyve saugoma etnologo, humanitarinių mokslų daktaro Antano Daniliausko ir jo šeimos 1964–1987 m. ekspedicijose surinkta medžiaga apie karpinius ir karpymą. Sukauptais duomenimis, karpymas buvo (ir tebėra) paplitęs visoje Europoje. XIX a. pirmojoje pusėje karpiniai pasirodė lietuvių liaudies buityje ir tapo įprastiniu reiškiniu. Karpyta visoje Lietuvoje, skyrėsi tik niuansai. Pavyzdžiui, užuolaidų forma (stačiakampės, trikampės), popierius (spalvotas arba tik baltas, labai plonas). Daugelis karpė iš „biednystės“, norėdami papuošti gryčią, nes baltas popierius sukurdavo švaros įspūdį. Karpinius keisdavo keletą kartų per metus: per Kalėdas, Velykas, vestuves, krikštynas. Merginos jais papuošdavo trobą per vakarones. Karpymas išsilaikė nuo XIX a. iki maždaug XX a. šeštojo dešimtmečio, vėliau karpinius išstūmė tiulis, ir šis užsiėmimas tapo nebemadingas.

Buvo karpomos stačiakampės, trikampės, dantytais galais užuolaidos ir kabinamos lango viršuje. Karpyti knygų lentynų ir etažerių, šventųjų paveikslų pagražinimai, daryti lempų gaubtai. Raštus nusižiūrėdavo iš audinių, mezginių.

Šiais laikais karpiniai atgyja netikėčiausiose vietose. Tam nebereikia senųjų kaimo gryčių. Rokiškio mieste jau trys daugiabučių sienos papuoštos piešiniais, kuriems pasirinkti G. Kolosovienės karpiniai.“ (Vilma Bičiūnaitė)

***

Vasario 7 dieną Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko susitikimas su tautodailininke, tautinio paveldo produktų kūrėja, tradicinių amatų meistre GITA KOLOSOVIENE ir kartu atsisveikinimas su jos darbų paroda, kuri bibliotekoje buvo eksponuojama nuo Šv. Kalėdų. Tai antroji autorės kūrybos paroda šioje erdvėje – pirmoji vyko prieš 15 metų. Trapūs paukšteliai, gyvybės medžiai ir istorijas pasakojančios langų užuolaidėlės keliaus į kitas parodas, o mes susitikimo metu turėjome puikią galimybę artimiau pažinti žmogų, kuriantį tokį gėrį ir grožį.

Renginį pradėjo bibliotekos vedėja Elena Gaižiuvienė, pakvietusi literačių klubo „Atgaiva“ nares paskaityti poetės Giedrės Mičiūnienės specialiai Gitos karpiniams sukurtus eilėraščius. Tikėtina, kad šis dviejų talentingų kūrėjų bendradarbiavimas padovanos mums įstabią poezijos ir karpinių knygą.

Gita daug ir įkvepiančiai pasakojo apie savo kūrybinį kelią, atsakė į daugybę smalsių žiūrovų užduotų klausimų. Karpymą kaip saviraiškos kelią ji pasirinko, nes „tai pigus menas – tereikia popieriaus ir žirklučių“. Žinoma, dar reikia ir tvirtos rankos bei puikaus regėjimo – Gitos karpiniai yra itin smulkūs, reikalaujantys didžiulio susikaupimo ir begalės laiko, dažniausiai jie pjaustomi aštriu peiliuku. Jos karpiniai tokie ažūriniai, subtilūs ir nepriekaištingai tiksliai išpjaustyti/iškirpti, kad neretai sulaukia klausimo „ar čia ne lazeriu išpjauta?“. Tad dabar, juokiasi Gita, ji jau taip nebesistengia, kad visi langeliai būtų tobuli. Kūrėjai karpymas – tai ne tik mielas hobis, bet ir būdas atsipalaiduoti, pabūti su savo mintimis. Ji dažnai imasi sudėtingų užsakymų, įvairių projektų, kurių metu gimsta ciklai, skirti išskirtinėms asmenybėms ar istoriniams įvykiams paminėti. Meistrės artimiausiuose planuose – popieriaus karpiniai, kuriuos būtų galima „regėti“ apčiuopiant pirštais. O parodoje matėme jau įgyvendintas jos sugalvotas unikalias idėjas – karpiniai, kuriuos galima išgirsti nuskaičius QR kodą ar kvepiantys karpiniai su eterinių žolelių maišeliais-paslaptimis.

Gita dirba Obelių mokykloje pedagoge ir jos dėka jau ne vienas moksleivis yra pasiekęs gražių laimėjimų karpinių srityje. Dukra Rūta taip pat puikiai karpo, yra pelniusi prizines vietas Lietuvos mokinių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“.

Gal nebūtų sukurti tūkstančiai karpinių, jų būtų mažiau, jei ne visapusiškas palaikymas šeimoje – Gitos sutuoktinis jai ne tik padeda eksponuoti parodas, bet ir sumeistrauja įvairias patogias dėžes, skirtas karpinių pervežimui ir saugojimui.

Lietuvoje yra gausi popieriaus karpytojų bendruomenė, rengianti tarptautines parodas, plenerus, konferencijas su išvykomis į kitas šalis – ir Gita yra aktyvi šios bendruomenės narė: „Bendraudama su karpytojais, semiuosi idėjų, tobulėju, gaunu patarimų, begalę gerų emocijų. Su šia bendruomene galime nuveikti labai daug, nes pasitikime vieni kitais ir įgyvendiname didžiausius projektus (net ir be finansavimo). Taip Rokiškyje 2019 m. įvyko trys nepaprastai svarbūs karpytojams renginiai: konferencija „Karpiniai ugdymo įstaigose. Tradicijos ir šiandiena“, respublikinė paroda „Karpinių ažūrai“, kurioje didžiausias dėmesys buvo skirtas netradiciniams karpiniams (galbūt tai pirmoji netradicinių karpinių paroda, kurioje kilo daug diskusijų, kada apie karpinį galima sakyti, jog jis yra netradicinis), respublikinė mokinių karpinių paroda „Karpinių kaleidoskopas“. Labai džiaugiuosi, jog tai sugebėjome įgyvendinti būtent Rokiškyje.“

2020 metais liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ regioniniame ture taikomosios dailės kategorijoje Gitai Kolosovienei buvo skirta pirmoji vieta už karpytas popieriaus užuolaidėles, ji yra pelniusi Rokiškio metų tautodailininkės vardą – tai tik keletas profesinių aukštumų meistrės kūrybiniame kelyje, bylojančių apie jos talentą ir darbštumą. Linkime Gitai dar daug gražių įvertinimų ir puikių kūrinių, skleidžiančių šviesą ir šilumą!

Vilija Visockienė, nuotr. autorės