Be šių gražių akcentų atlaiduose, Dusetų klebonas Stanislovas dusetiškiams suteikė dar vieną malonią ir įdomią dovaną – organizavo Liturginių drabužių parodą. „Tai pirmutinė tokia paroda Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje,- kabėjo klebonas Stanislovas, – tai Dusetų bažnyčios turtas, kuris metų metais gulėjo ir dūlėjo stalčiuose. Dabar visi norintieji gali pasigėrtėi įstabiu liturginių drabužių puošybos menu, sužinoti šių drabužių paskirtį ir svarbą bažnytinių apeigų metu.“
Stovus liturginių drabužių demonstravimui pagamino auksarankis meistras Saulius Simanavičius. Tai profesionaliai pagaminti mediniai universalūs stovai, kuriuos parapijiečiai ateityje galės panaudoti įvairioms parodoms ir meno kūriniams demonstruoti. Kad dalis liturginių drabužių patektų į parodą daug pastangų įdėjo darbštuolės „Gyvojo Rožinio“ draugijos narės – reikėjo su daugeliu drabužių elgtis labai atsargiai, nes jų tarpe jau yra nuo lailo sudūlėjusių ir suplyšusių. Drabužius moterys ne tik vėdino lauke, lygino, bet ir juos saugojo – nes tai neįkainojamas bažnyčios turtas, istorinės religinių apeigų ir meno vertybės. Drabužius įvertino ir atrinko parodai Dusetų meno mokyklos dailės mokytojas, dailininkas Romualdas Pučekas. Mokytojas parengė ir išsamų liturginių drabužių aprašymą, kuris tapo įvadu į šią įdomią ekspoziciją.
Šioje pirmoje liturginių drabužių parodoje demonstruojami puošniausi drabužiai dvasininkų dėvimi Šv. Mišiose ir religinėse apeigose – STULOS, ARNOTAI ir KAPOS. „Tai ne šiap sau eiliniai rūbai, – vesdamas parodos lankytojus pasakojo Romualdas Pučekas, – jų puošnumas, gausi ornamentika ir spalvos padeda išreikšti liturginių metų laiku švenčiamų švenčių prasmę. Tai taip pat yra nepakartojami taikomosios dailės kūriniai turintys didelę meninnę vertę.“
STULA. Stula simbolizuoja nemirtingumo rūbą, ji yra vizualus kunigo galios pasireiškimas, simbolizuojantys, kad žmogus, kuris ją dėvi, turi teisę teikti Sakramentus. Kunigas stulą dėvi ant pečių.
ARNOTAS. Arnotas simbolizuoja Kristaus meilę žmogui. Arnotą velkantis, kalbama malda: „mano jungas švelnus, mano našta lengva, padaryk, kad pajėgčiau taip jį nešti, kad gaučiau Tavo malonę.“ Šiandien arnotas yra gražiausias viršutinis Šv. Mišių liturgijai naudojamas apskritimo formos drabužis. Jis ženklina Kristaus tarnybos jungą ir naštą, per kuriuos eina kelias į malonę ir garbę.
KAPA. Tai ilgas, pusapskričio kirpimo apsiaustas, susegamas ant krūtinės metalinėmis sąsągomis. Kapa siuvama iš liturginių spalvų brangių audinių, puošiama aplikacijomis, siuvinėjama. Šiuo rūbu vilkima per procesijas, laidotuves, teikiant sakramentus ne Šv. Mišių metu.
Liturginių drabužių spalvų įvairumu siekiama vaizdžiai išreikšti tam tikrų liturginių metų laiku švenčiamų tikėjimo paslapčių pobūdį ir krikščioniškojo gyvenimo raidą.
Balta liturginė spalva simbolizuoja šviesą, nekaltumą ir džiaugsmą. Baltais drabužiais dėvima per visas Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos Švč. Trejybės, angelų, Šv. Jono Krykštytojo, šventųjų išpažinėjų (išskyrus kankinius), Šv. Jono Evangelisto šventes.
Raudona liturginė spalva simbolizuoja Kristaus kančią ir Jo kraują, įprasmina visų kankinių pasiaukojimą. Šios spalvos liturginiai drabužiai dėvimi per Sekmines, Didijį Penktadienį, Verbų sekmadienį, Šv. Kryžiaus šventę, kankinių šventes.
Žalia liturginė spalva simbolizuoja amžinojo gyvenimo ir išganymo viltį. Šios spalvos drabužiai dėvimi eilinių liturginių metų laiku.
Violetinė liturginė spalva liudija skausmą, atgailą ir laukimą. Šios spalvos liturginiais drabužiais rengiamasi per Gavėnią, Adventą.
Juoda liturginė spalva – universali gedulo spalva, siejama su mirtimi ir sielvartu, juodais drabužiais rengiamasi per Vėlines ir per gedulo apeigas.
Mokytojas, dailininkas Romualdas Pučekas su nuostaba ir susižavėjimu kalbėjo apie liturginių drabužių meniškumą, gėlių ir žolynų stilizaciją, spalvų dermes, puošybos elementus, aplikacijas, puošnių ir brangių medžiagų galimybes, įgalinančias atspindėti bažnyčios ir religinių apeigų prasmingą grožį, ir pakvietė dusetiškius gausiau apsilankyti šioje neeilinėje parodoje.
Marija VARENBERGIENĖ
