Kasmet Lietuvos vandens telkiniuose įvyksta dešimtys nelaimių – ne išimtis ir Sartai, kartas nuo karto pareikalaujantis žmonių aukų. Taip nutiko ir visai neseniai, ypatingai vėjuotą gegužės 9 d. popietę, kuomet ežeras pasiglemžė dar vieną gyvybę. Nelaimė būtų buvusi dvigubai skaudesnė, jei ne netoli įvykio vietos atsidūręs jaunas vaikinukas Arnas Kaškauskas. Jis žvejojo iš savo valtelės, kai staiga pastebėjo, kad nebesimato priekyje plaukusios kitos žvejų valties, kurioje buvo du jo geri pažįstami. Supratęs, kad kažkas nutiko, puolė irtis artyn ir netrukus išvydo vandenyje besikapanojantį žvejį. Priplaukęs Arnas nepasimetė, patarė skęstančiajam įsikibti ir tvirtai laikytis už jo valties. Bendromis jėgomis abu ištraukė ir kitą nelaimėn pakliuvusį. Deja, pastarasis jau buvo be gyvybės ženklų. Arnas nedelsdamas iškvietė greitąją pagalbą bei policiją.

Ši tragedija sukrėtė visą miestelį, paliko skaudų pėdsaką ir Arno sieloje. Vaikinas prisipažino, kad pirmos dvi savaitės po draugo žūties buvo itin sunkios, negalėdavo užmigti, sapnuose vėl viską išgyvendavo iš naujo. Žinoma, laikas eina, ir slogūs pergyvenimai blėsta.

Už drąsą Arną pagerbė Dusetų seniūnijos ir parapijos bendruomenės santalkos atstovai, paskirdami aštuoniolikmečiui nominaciją „Už kilnų poelgį gelbstint skęstančiųjų gyvybes“. Šia proga jį ir pakalbinau.

Arnas turi nemažai įvairių pomėgių – prieš porą metų baigė Dusetų meno mokyklą, aktyviai sportuoja, yra aistringas žvejys. Ateinantys metai gimnazijoje jau paskutiniai, tad teks rinktis gyvenimo kelią. Daug laiko praleidžiantis gamtoje, vis labiau ją suprasdamas ir pažindamas , galbūt ir savo ateitį susies su gamtos apsauga.

Jaunuolio poelgiu galime didžiuotis ir mes, ir jo tėvai – Žilvinas ir Liudmila Kaškauskai bei jaunesnioji sesutė Rusnė. Jis – puikus pavyzdys tiek bendraamžiams, tiek mėgstantiems padejuoti dėl šiuolaikinio jaunimo abejingumo greta esantiems.

O pats Arnas nesijaučia padaręs kažką išskirtinio, tik paprastai, kukliai pasakė: „Manau, kiekvienas žmogus taip pasielgtų…“. Galbūt, o gal ir ne – kažin ar visi net ir subrendę žmonės sugebėtų neprarasti blaivaus proto ir pavojingoje situacijoje pasielgti taip ryžtingai bei tinkamai , kaip pasielgė moksleivis. Palinkėkime Arnui neprarasti šių savybių, nes gyvenimas pateiks dar ne vieną iššūkį.

Vilija Visockienė