R. Bačiulienei pasiūlius iliustruoti A. Puišytės eilėraštį apie nykštuką, vaikai nedelsdami kibo į darbą. Iliustravimui buvo pasitelktos pačios minimaliausios priemonės – popieriaus lapas ir pieštukas, tačiau rezultatas gavosi tikrai ne minimalus! Nykštuką su pušnimis, sėdintį ant kelmelio ir papsintį pypkutę, kiekvienas vaikas savo fantazijose matė panašiai, tačiau kartu ir labai skirtingai. Vienų nykštukai buvo dideli, sulig eglėmis, kitų maži ar net visai nematomi. Stebino mokinių išmonė ir sugebėjimas per trumpą laiką sukurti piešinius, galinčius tapti tikrai puikiomis iliustracijomis. Dirbtuvių pabaigoje vaikai patys išrinko gražiausių piešinių autorius, jiems įteiktos simbolinės dovanėlės.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Vilija Visockienė
Vlado Žiliaus iliustracijų paroda
Dusetų K. Būgos bibliotekos galerijoje atidaryta unikalaus dailininko Vlado Žiliaus iliustracijų paroda.
V. Žilius gimė 1939 m. gegužės 13 d. Varsneliuose, Šilalės apskrityje. 1964 Lietuvos dailės institute jis baigė grafikos studijas. 1974 m. apkaltintas formalizmu ir pašalintas iš LDS. 1976 emigravo į JAV, Niujorką. Dirbo tapybos, grafikos, skulptūros, reklamos dizaino srityse. Sukūrė estampų ciklų, ekslibrisų, piešinių, tapybos kompozicijų, iliustracijas Maironio, Just. Marcinkevičiaus, M. Martinaičio, J. Baltakio, J. Degutytės, M. Sluckio ir kitoms poezijos knygoms. Apipavidalino kino filmą „Jausmai” (1964 m.) ir kt. Dailininkas mirė 2012 gegužės 28 d. Niujorke (JAV). Palaidotas Lietuvoje, Kaltinėnuose.
„Dramatiško likimo dailininko gyvenimo ir kūrybos kelias driekėsi nuo numylėto Žemaitijos vienkiemio iki Niujorko dangoraižių ir atgal. Priverstas išvykti iš gimtosios šalies Žilius daugeliui įsiminė kaip itin drąsus menininkas. Jis vienas iš nedaugelio sovietiniais laikais išdrįso nusiųsti laišką aukščiausiajai to meto valdžiai – Lietuvos komunistų partijos Centro Komiteto pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui ir atvirai išdėstyti savo neigiamas pažiūras apie sovietinę ideologiją. Stebėtina, kad Žilius neatsidūrė lageryje, jam buvo liepta per 72 valandas palikti Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką. Iš kūrinių matyti, kad gyvendamas svetur menininkas labai ilgėjosi gimtojo krašto: „Kažkurią vasarą apsiginklavęs didelėmis žirklėmis, pjūklu ir kirveliu, nuvykau į tėviškę ir trumpinau gyvatvorę apie mamos gėlių darželį, pjausčiau sausas obelų šakas. Seserys parašė, kad vėl viskas užaugo, kaip ir buvę. Juk, rodos, kažkoks išmintingas žmogus yra pasakęs, kad negalima perbristi upelio dukart toje pačioje vietoje.“
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V. Žilius kelis kartus lankėsi tėvynėje. 1993–1994 m. jis surengė individualias parodas Lietuvoje: Šiuolaikinio meno centre, „Vartų“ galerijoje. Dailininkas sulaukė milžiniško žiūrovų ir spaudos dėmesio – laikraščiai, žurnalai mirgėjo straipsniais apie autorių, laidas rengė Lietuvos televizija. „Mano paveikslai yra tiesioginė improvizacija, tiesioginis minties perkėlimas ant popieriaus, lentos arba drobės. Ir tas darbas teikia ištisinį džiaugsmą“, – sakė V. Žilius. Tikėkimės, kad dailininko darbai teiks ištisinį džiaugsmą ir jo kūrybos gerbėjams.“ R. Bačiulienė
Paroda veiks iki kovo 12 d.