Kūrėjas ir Virsmai

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Gražiausias – kuriantis žmogus. Įkvėpimo akimirkos suteikia ne tik kūrybos džiaugsmo, pakylėdamos sielą, įprasmina didžiausias svajones, bet ir sukuria naują nematytą neregėtą grožį. Rankdarbiai – ne tik menas. Tai mūsų tautos lobyno, perduoto iš kartos į kartą, patobulinto – „paturbinto“, išjausto – dalis. O svarbiausia – širdimi, akimis ir rankomis išmyluotas, išglostytas kiekvienas darbelis. „Tik tada gyvenama, kai kuriama“, – tvirtino austrų gydytojas, poetas ir filosofas E. Fr. Feuchtersleben.

Aušra Talačkienė – rankdarbius kuria nuo vaikystės. „Niekas manęs nemokino. Nei mama, nei močiutė“ – juk stebėjau, mačiau, kaip mezga, neria, o širdyje visada knibždėjo išbandyti ir pačiai. Visada parodydavo, kaip reikia daryti“, – prisimena Aušra ir pasakoja, kad jos močiutė (mamos mama) buvo puiki audėja. Kol dar galėjo, močiutė servėtėles nerdavo, dailiai siuvinėjo pagalvėles, lovatiesių kraštus; o mamos rankose siūlai irgi labai greitai virsdavo įvairiausiomis grožybėmis – ji puikiai nerdavo, megzdavo.

„Man nereikia jokių mezgimo, nėrimo schemų. Vieną eilę nuneri, o kita jau pati rikiuojasi mintyse. Kai manęs prašo kažką paaiškinti – dažnokai nežinau atsakymo, nes man tarsi viskas gaunasi savaime“, – sako Aušra Talačkienė, kuri kartais tiesiog jaučia, kaip turi atrodyti gaminys. Todėl niekada nepradedanti daryti, kol vaizduotėje jo nenusipiešia. Labai patinka, kai klientai tiesiog pasitiki ja – ir leidžia improvizuoti, atsiskleisti jos „skoniui“. „Tokie darbai yra tobuliausi. Tada, atrodo, tarsi čakros atsiveria, ir sekasi daug geriau. Matyt, pasitikėjimas yra ypatingai svarbus.

„Labai malonu, kai gatvėje pamatai, kad tavo rankų darbai dėvimi, nešiojami. Ir jų negali neatpažinti. Iš ko? Iš to, kad jie tavo daryti. Juk kiekvienas kūrėjas turi savo braižą. Jo nesupainiosi su niekuo. Kaip ir šeimininkės iš tų pačių produktų skirtingo skonio patiekalus paruošia, taip ir su rankdarbiais“, – teigia kūrėja.

O parodos… Pirmoji personalinė kūrybos darbų paroda buvo 2010 m. Zarasų krašto muziejuje „Trilogija: veltinis, akmuo, sidabras“; 2011 m. dalyvavo I–oje respublikinėje taikomosios tautodailės parodoje–konkurse „Iš Džiugo sakmių“ Telšiuose; 2011 m. Zarasų krašto amatininkų jungtinėje parodoje Daugpilyje (Latvija); 2013 m. ir 2014 m. – jungtinėse Lietuvos veltinio amatininkų gildijos parodose Vilniaus universiteto Botanikos sodo muziejuje (temos „Vanduo“ ir „Prabudimai“); 2014 m. Zarasų krašto muziejuje – kūrybos darbų paroda „Prisilietimai“, o 2017 m. jungtinėje parodoje Zarasų kultūros centre ,,Tekstilė dailėje“.

Dusetų K. Būgos bibliotekoje eksponuojama Aušros paroda „Virsmai“: čia ne tik velti vilnoniai paveikslai, laikrodis (tikras, rodantis valandas), veltas ir stalinės lempos gaubtas, ir veidrodis – tarsi iš pasakų pilies, (neabejoju, jog paklausus: „Kas darbščiausias?“, įvardintų savo kūrėją).

Kadangi gyvename toli nuo jūros, parodoje galite išvysti didžiules skirtingų spalvų kriaukles. Nespėliokite – čia tikrai ne tos, kurias paplūdimyje randame, bet dailiai nunertos (jų paskirtis gali būti labai įvairi). Nertos ir rankinės – skirtingų formų ir spalvų – prisitaikyti prie aprangos galėtų ir išrankiausia dama. Lentynoje dar puikuojasi ir sagės, ir gėlės…

„Laisvalaikis – rankdarbiams, o nelaisvalaikis – irgi rankdarbiams. Iš tiesų mano laisvalaikis paverstas darbu. Darau tai, kas patinka. O to, kas nepatinka, ir nedarau…“ – sako Aušra ir tęsia, kad jai patinka daiktams suteikti antro gyvenimo šansą.

Britų rašytojas S. Smiles teigė: „Mano karalija yra ne tai, ką aš turiu, o tai, ką aš kuriu“… Neabejoju, kad Žmogus, turintis išskirtinę kūrybos dovaną, yra labai turtingas. Aušra puikiai žino, kad „kūryba niekada nesibaigiantis ir nesenstantis procesas“.

Nuotraukos autorės