Prieš keletą metų pradėtas R. Gapšio meno paskaitų ciklas, tegul ir su didokomis pertraukomis, tebesitęsia iki šiol. Sausio mėnesį šių paskaitų pristatymas Dusetų kultūros centre buvo atnaujintas, ir du šeštadienius iš eilės matėme videofilmus apie vieno garsiausių Ispanijos tapytojų El Greco kūrybą, bei apie paslaptingąjį, legendoms apipintą Leonardo Da Vinčio paveikslą „ Džokonda“. Nors gausaus žiūrovų būrio ir nesulaukta, moksleivių, lankančių meno mokyklą, tai nesudomino, tačiau atvykusieji iš atokesnių vietovių (buvo netgi zarasiškių), negailėjo šiltų žodžių ir aplodismentų gerbiamam mokytojui už jo darbą ir pasiaukojimą. Būtent pasiaukojimą, nes nelengva surinkti gausią, išsamią medžiagą, sumontuoti, parašyti tekstus, pritaikyti vaizdams tinkamą muziką. Štai filmo apie El Greko idėja buvo brandinta dešimt metų, po kruopelytę renkant medžiagą. Tiesa, pats montavimas trunka greičiau, vieną – du mėnesius. Šiuo metu menotyrininko archyve guli apie trisdešimt filmų, kurių tematika labai plati – pradedant pasakojimais apie renesanso laikų didžiuosius kūrėjus, meno sroves, tokias kaip modernizmas, impresionizmas, siurrealizmas ar ekspresionizmas, ir baigiant filmais, skirtais Dusetų dailės galerijos 10-šimtmečiui, menininko Eugenijaus Raugo tapybai ir dainoms ar nūdienos realijoms. Video paskaitų sklaida nėra didelė, nes išleisti jas kompaktiniuose diskuose kainuotų nemažus pinigus, tad reikia pasinaudoti galimybe lankytis jose gyvai. Nors filmai netrumpi, tačiau įdomūs ir išsamūs autoriaus tekstai, didelė vaizduojamosios dailės pavyzdžių gausa, itin profesionaliai parinkta muzika išlaiko dėmesį viso seanso metu, užduoda naujų klausimų, atsakymų į kuriuos daugelis vėliau dar ieško savarankiškai. Kaip sako R. Gapšys, pagrindinis jo tikslas dabar – „Skiepyti meilę menui, padėti jį suvokti ir suprasti.“ Planų švietėjas turi nemažai, tad visiems jiems įgyvendinti linkime stiprios sveikatos, optimizmo ir didesnio mūsų dėmesio bei palaikymo.
Vilija Visockienė