Tai mūsų istorija, mūsų paprastų žmonių atkaklumas ir ryžtas prikėlė iš griuvėsių Dusetų miestelio simbolį – Nepriklausomybės paminklą., kuris buvo pastatytas 1928 – 1932 metais.
Ėjo 1988 metai. Prasidėjo Lietuvos žmonių judėjimas už laisvę. Susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Tuo metu Dusetų apylinkės seniūnu dirbo Algimantas Dieninis. Dirbdamas atsakingose pareigose jis svariai prisidėjo prie Dusetų krašto atgimimo, Nepriklausomybės paminklo atstatymo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupės sukūrimo Zarasų rajone ir Dusetose.
Ateina laikas, kada dusetiškiai vėl galės rinktis į gražiai retauruotą istorinę aikštę, kuri sovietiniais laikais buvo vadinama Tarybų aikšte, švęsti šventes, rengti iškilmes. Kalbinu tuo metu dirbusį seniūnu Dusetose Algimantą Dieninį.
Laikas bėga, nueina į užmarštį svarbūs įvykiai. Norisi prisiminti tas iškilias dienas, kada visa Lietuva pakilo į kovą už savo Nepriklausomybę. Papasakokite, kaip kūrėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Zarasų rajone, Dusetose.
Na, pradžioje reikėtų save pristatyti. Kol dirbau, niekam nepasakojau savo praeities, todėl teko prisiklausyti įvairių kalbų, kodėl dalyvauju Sąjūdžio veikloje. Mano giminės pradžia yra Dusetose. Esu kilęs iš tremtinių, partizanų šeimos. Tėvo senelis mirė Sibire, tremtyje. Tėvo sesuo ir brolis buvo partizanai, ir žuvo pokaryje. Kur palaidotas žuvęs tėvo brolis tiksliai nežinome, paminklai jam ir „skrebų“ ( NKVD ) nukankintai seseriai stovi Bajorėlių kapinėse , Salako seniūnijoje. Tokia šeimos praeitis, man dar mokantis LŽŪA, mane buvo įtraukusi į politiką, o prasidėjusios Lietuvoje permainos natūraliai atvedė į Sąjūdžio gretas. Po Sąjūdžio mitingo Zarasuose pradėjau ieškoti bendraminčių ir Dusetose. Kad reikia jungtis į Sąjūdžio grupę, pritarė Dusetų klebonas G.Šukys, V. Čypas, L.Chlebinskienė, Lisauskų, Sakalauskų, Citavičių šeimos, P. Arminas, S. Simanavičius, J. Girčys ir ypač žmonės, išvykę iš Dusetų – V. Kuzmickas, M. Kudarauskaitė, V.Statulevičius, J. Jasiūnas ir kiti. 1988 metų rudenį teko dalyvauti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime , po to du metus teko dirbti Zarasų Sąjūdžio tarybos pirmininku. 1989 metų vasarį su klebonu Gediminu Šukiu suorganizavom Vasario 16 d. minėjimą, pasakėm ta proga kalbas. Minėjime ir iškėliau mintį, kad reikia atstatyti skrebų nugriautą Nepriklausomybės paminklą Dusetose. Tą patį vakarą miestelio centre pastatėm Jono Girčio gražiai apipavidalintą lentelę, kad čia stovėjo skrebų nugriautas paminklas, padėjom vainiką. Nuotraukų turėtų turėti mokytojas Genadijus Kovaliovas.
Paskleidus žinią, kad reikia atkasti ir atstatyti sovietų valdžios išniekintą Nepriklausomybės paminklą buvo visokių nuomonių. Kaip Dusetų gyventojai sutiko šią žinią, kokia buvo reakcija?
Reakcija buvo įvairi, vieni sveikino, kiti klausė, kam to reikia.Visumoje dusetiškiai pritarė tokiam sprendimui. Labiausiai nepatenkinta buvo tuometinė rajono valdžia, bet tik pabarė, pagrąsino, bet iš darbo neišvijo. Parašiau į rajono spaudą apie ketinimus atstatyti paminklą, gavau keletą „sūrių“ skrebų atsakymų, tai ir visa reakcija. Na, nereikia užmiršti, kad skeptikų buvo. Incidentas Dusetų vidurinėje mokykloje su Lietuvos trispalve rodė, kad ne visiems permainos patinka.
Kokios pagalbos sulaukėte iš Dusetose veikusių, turėjusių technikos priemonių, įmonių ? Kokią pagalbą suteikė Zarasų rajono savivaldybė?
Paminklas buvo atstatomas visuomeniniais pagrindais ir svarbiausias darbų vykdytojas buvo Petras Liesis su savo bendradarbiais. Porą mašinų akmenų pamatams suorganizavo Vytautas Čypas, pastatyti paminklo pagrindą į vietą padėjo iš Dusetų kilęs Jonas Jasiūnas, dirbęs statybinės technikos valdyboje Vilniuje. Jo dėka gavom reikiamo galingumo kraną. Negalima užmiršti Padustėlio gyvenvietės moterų, sunešusių daugybę kiaušinių, kad cementas būtų tvirtesnis. Skrebų apdaužytos paminklo apatinės dalies restauraciją atliko Elena Kirmonienė iš Kauno, o su ja supažindino V. Gaidys ir P. Arminas iš Padustėlio gyvenvietės. Pinigus už darbą sumokėjom iš savo pinigėlių su klebonu Gediminu Šukiu. Paramos šiame etape iš rajono nebuvo jokios.
Nepriklausomybės paminklo simbolis – Karys su vėliava sovietiniais laikais buvo nuverstas ir išvežtas nežinoma kryptimi. Ar atsirado dusetiškių ką nors žinojusių, kur ši Kario skulptūra buvo paslėpta, ar nebuvo sunaikinta?
Bandžiau ieškoti, bet to meto veikėjai visi buvo praradę atmintį. Buvau suradęs ir traktoristus iš Tarnavo MTS, bet jiems , matyt, buvo gėda , tai prisiminti ir visi gynėsi , kad to laiko neatsimena. Buvau gavęs laišką iš žmogaus, tais laikais dirbusio Dusetose milicninku, net iš Taškento, jis nurodė, kad paminklą nuvilko ir įmetė į Ščiūrį. Gal ir teisybė , bet neradome.
Kas pasistengė, kad skulptorius Vytautas Užpalis sutiktų pagaminti Kario skulptūros kopiją, kur vyko darbai?
Pradžioje bandėme kreiptis į daugelį garsių skulptorių, bet jie visi reikalavo didelių pinigų. Pažįstama retauratorė Aldona Kalytytė, kilusi iš Vencavų kaimo, supažindino su skulptoriumi Vytautu Užpaliu, kuris už rajono savivaldybės gautus 12000 rub. sutiko atkurti Kario skulptūrą, jei mes padėsim atlieti pačią skulptūrą. Darbas vyko dviem etapais. Vilniuje savo studijoj pagamino skulptūros formas. Atvežėm jas į Dusetas pas Petrą Liesį į vandenvietę, gavau iš draugų pusantros tonos gero cemento, o Užpalis su Liesiu Petru ir jo vyrais atliejo skulptūrą. Tas porą savaičių, kol liejo, statė skulptūrą skulptorių Užpalį apgyvendinau savo namuose. .Kiek žinau, skulptorius turi mažą skulptūros kopiją, siūlė ją įsigyti, bet pinigų stygius to daryti neleido. Viršaičio alga – ne milijonai.
Gal atsirado rėmėjų, materialiai prisidėjusių prie šių didžiulių darbų vykdymo?
Kaip minėjau, pagrindinis rėmėjas ir darbų vykdytojas buvo Petras Liesis su savo vyrais. Transportu , keliom mašinom akmenų prisidėjo MSV, o kita parama draugai, pažistami. Atskirai reikia paminėti kleboną Gediminą Šukį, finansiškai prisidėjusį prie paminklo atstatymo ir renginių rengimo.
Kas apmokėjo kario skulptūros atkūrimą, galingos technikos atgabenimą iš Vilniaus, juodos granito ploštės restauravimo, aikštės sutvarkymo darbus, kiek kainavo šių darbų vykdymas?
Kaip minėjau už skulptūros padarymą dvylika tūkstančių rub. apmokėjo Zarasų savivaldybė. Plokštę restauravo ir įtvirtino Adomas Likauskas nemokamai. Techniką gavome iš Vilniaus, nes tik ten tokio galingumo japonišką kraną turėjo, o jį padėjo gauti J, Jasiūnas, kilęs iš Dusetų . Aplinką tvarkėm savo jėgomis. Pagrindinis rėmėjas buvo noras atstatyti istorinę tiesą.
Tai gražus Dusetų miestelio istorijos puslapis. Kam mes turime būti dėkingi už pasikaukojamą darbą?
Dėkingi turime būti jau paminėtiems ir visiems dusetiškiams, tikėjusiems atsikuriančios Lietuvos ateitimi. Tuometinis visų patriotinis kūrybinis entuziazmas ir buvo pagrindinis variklis, kodėl šiandien stovi atstatytas Karys, pastatytas Kryžius su tėvo Stanislovo iš Paberžės nukalta ir dovanota saulute kapinėse, žuvusiems partizanams, tremtiniams. Atstatyti ir kiti su Dusetų krašto istorija susiję paminklai, sukurta didžiausia Dusetų apylinkė Zarasų rajone ir šiandien tebeegzistuojanti, tais laikais pradėta kurti seniūnijos, bažnyčios ir mokyklos vienybė. Gyvenimas leido aktyviai dalyvauti eilėje politinių įvykių 1988 – 1992 metų laikotarpiu, visą gyvenimą būti aktyviu žmogumi. Produktyviausias mano gyvenimo tarpsnis, už kurį buvau įvertintas valstybiniais apdovanojimais, labai gaila, prabėgo ne Dusetose. Malonu, kad jus sudomino Dusetų Nepriklausomybės paminklo atstatymo istorija. Praėjo daugiau nei dvidešimt metų, kai mūsų šeima išvyko iš Dusetų . Daug kas užmiršta, pasikeitę. Ką atsiminiau, pamėginau aprašyti.
Naudodamasis proga norėčiau padėkoti, palinkėti sėkmės to meto bendražygiams, bendraminčiams, draugams, kartu dirbusiems Nepriklausomybės įtvirtinimui Dusetų krašte. Prisiminkim, buvo gražūs laikai.
Su Algimantu Dieniniu kalbėjosi Marija Varenbergienė