Anykščių krašto grožiui nėra abejingo nė vieno lietuvio, o ir užsienio svečiai mielai vyksta į šį nuostabų kampelį. Sušilus orui, Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos nariai susiruošė į pažintinę, edukacinę kelionę po Anykščių kraštą. Pasirinkta kelionės programa buvo turininga ir įdomi.
Pirmasis sustojimas prie antro pagal dydį akmens Lietuvoje – Puntuko. Pasigrožėję rieduliu, prisiminę akmens atsiradimo istoriją, miško taku ėjome aplankyti lankomiausios Anykščių pramogos – Lajų tako. Medžių lajų takas nuo žemės pamažu kyla iki 21 metro ties medžių laja. Takas medžių viršūnėmis vingiuoja 300 m. ir veda į 35 m. aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti apdainuotąjį Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais. Stebint gražius vaizdus taip ir norisi deklamuoti A. Baranausko poemos eilutes: „ kur tik žiūri, vis gražu, žalia, liekna, gryna …..“.
Dar nepatirtas emocijas ir pasivaikščiojimą lubomis kelionės dalyviai išbandė Apverstame name. Apverstas namas – tai unikali pramoga, kuri sukelia gravitacijos pojūtį. Neįprasta namo erdvė ne visiems sukelia malonius jausmus. Kelionės dalyviai buvo smagiai nusiteikę, džiaugėsi naujais potyriais ir džiugiomis akimirkomis.
Aplankėme 2010 metais įkurtą pirmąjį Lietuvoje Angelų muziejų. Savo sukauptą profesionalių menininkų sukurtų angelų kolekciją padovanojo kultūrininkė Beatričė Kleizaitė – Vasaris. Kolekcijoje tapyti, mediniai, keramikiniai, stikliniai angelai. Kolekcija nuolat pildoma meno kūrėjų, dailininkų dovanojamais angelais, plenerų darbais. Muziejuje vyksta edukacinės programos, koncertai, literatūriniai ir sakraliniai vakarai.
Kelionę užbaigėme užsukę į Niūronis. Čia įsikūręs unikalus ir vienintelis Lietuvoje Arklių muziejus. Muziejus buvo įkurtas 1978 m. , profesoriaus Petro Vainausko iniciatyva. Metams bėgant muziejus pildėsi vis naujais eksponatais suvežtais iš visos Lietuvos. Šiuo metu visi eksponatai suskirstyti į 4 pagrindinius rinkinius: etnografijos, padargų, spaudinių, transporto. Įdomu buvo apžiūrinėti senovines karietas, lineikas, vežimus, pašto tarnybai skirtą kampelį. Išskirtinis gaisrinės vežimas su gaisrininkų inventoriumi. Muziejuje veikia kalvė. Susipažinome su kalvio amatu. Dalyvavome edukacinėje programoje „Duonelė kasdieninė“. Šeimininkė daug įdomaus pasakojo apie krosnį, apie senovinius virtuvės reikmenis, duonos kepimo procesą. Kiekvienas edukacinės programos dalyvis savo rankomis suformavo duonos kepalą, išspaudė savo ženklą ir iškepusį parsivežė namo. Kol kepė duonelė, skanavome kaimiškų vaišių.
Namo grįžome kupini naujų įspūdžių, praplėtę savo akiratį. Kelionės – tai puiki proga atitrūkti nuo kasdienybės, juk patirti nuotykiai virsta į puikius prisiminimus. Už kelionės organizavimą nuoširdžiai dėkojame Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkei Vilhelminai Dubnikovai.
Laima Gorpinič
