BALTIJOS KELYJE

Ten, kur dabar atmintį saugo dailininko Žydrūno Dainio Baltijos kelio 25-mečiui  sukurtas paminklinis akmuo (112,4 km. Vilniaus kelyje: Vilnius – Panevėžys (Genetinių  km., Vadoklių sen., Panevėžio rajonas), prieš 30 metų zarasiškiai jungėsi į vieną gyvą grandinę, nusitęsusią nuo Vilniaus iki Talino. 1989 metais Baltijos kelias, sujungęs tris Valstybes, tapo gražiu Vienybės simboliu, liudijančiu, kad trijų Pabaltijo šalių žmonės nori gyventi laisvose ir nepriklausomose šalyse. Tai buvo taiki ir viltinga žmonių demonstracija, kurią 2009 m. į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ įrašė UNESCO.

Šiemet minint jau 30-ąsias Baltijos kelio metines, buvo renkamasi čia – prisiminti, pagerbti, liudyti. Džiugu, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija skyrė transportą rajono žmonėms – iš Dusetų, Antalieptės, Imbrado, Zarasų. Sustojus prie paminklinio akmens, kur plėvesavo Zarasų vėliava, buvo giedamas Himnas – Tautiška giesmė.

Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas pabrėžė šio gražaus renginio prasmingą iniciatyvą, akcentuodamas, kad jaunimas niekada neturi pamiršti istorijos. Ypatingai džiaugėsi, kad šiame renginyje yra nemažai jaunimo – šaunių šauliukų. Jis išdalino susirinkusiems atminimo dovanėles.

Antalieptiškis Mykolas Piurko, sakė užaugęs vaikų namuose, todėl nežinojo kitokios ideologijos. Tačiau supratęs Atgimimo svarbą, jis buvo visada buvo aktyvus Sąjūdžio dalyvis. Retoriškai nuskambėjo vėjyje klausimas: Tik ar įsivaizduojamos laisvos Lietuvos įvaizdis buvo toks?

Baltijos kelias – mūsų atminties kelias, kuriuo mes einame kasdien. Apie jo reikšmę, – kalbėjo Zarasų Savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas, Zarasų krašto garbės pilietis, Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Petras Papovas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Rimantas Jurevičius.

Mes visi, susikibę rankomis, tądien buvome tik maža dalelytė tos milžiniškos grandinės, kuri prieš 30 metų išjudino Sovietų Sąjungą, tačiau ir dabar esame didelė jėga savo tikėjimu ir meile, ryžtu ir viltimi.

Važiuodamos mašinos pypsėjo, žmonės šypsojosi, sveikino… Mums taip svarbu žinoti, kad „Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai“ – dar 16 amžiuje rašė ispanų rašytojas Migelis de Servantesas Savedra. Visų nuotaika buvo šventiška: mosavome vėliavėlėmis, gėlėmis, nes visi tapome dar vieno istorinio įvykio liudytojai.

Giedrė MIČIŪNIENĖ

Nuotraukos autorės

Prieš trisdešimt metų, 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines, apie 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis ir taip lietuviai, latviai ir estai visam pasauliui pademonstravo apie savo laisvės troškimą. Tai buvo neįtikėtinos, pasaulį nustebinę akimirkos, kurias ir dabar ten dalyvavusieji prisimena su dideliu jauduliu ir vėl pakiliai mini jubiliejinę istorinio momento sukaktį.


Prie paminklinio akmens rinkosi Baltijos kelio 30-čio pagerbimo dalyviai, plevėsavo Zarasų vėliava. Rajono Savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas šioje vietoje padėjo gėles. Prie paminklinio akmens gėles dėjo ir kiti dalyviai. Čia visi pakiliai sugiedojo Tautišką giesmę.


kelio trisdešimtmečio pagerbimo dalyvius, džiaugėsi, kad zarasiškiai įrodė – Baltijos dvasia mūsų krašte gyva. Meras pabrėžė, kad šiame minėjime dalyvauja tie, kurie prieš tris dešimtmečius stovėjo Baltijos kelyje ir įrašė į XX amžiaus istoriją taikų protestą, pasmerkusį Molotovo ir Ribentropo paktą, lėmusį Baltijos valstybių okupaciją, bet ir pademonstravo nenugalimą ryžtą laisvei. Šiandien žmonės, sakė meras, mintimis, jausmais vėl atsigręžė į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikabinimo rankomis nutiestą 650 kilometrų juostos reginį.


Prie akmens savo Jie džiaugėsi, kad šalia žmonių, stovėjusių prieš trisdešimt metų Baltijos kelyje, yra labai daug jaunimo. Jaunuoliai kaip ir jų tėvai ir seneliai myli ir saugo savo tėvynę. Jaunuoliai apie šią akciją žino tik iš tėvų pasakojimų ir jiems tai puiki proga prisiliesti prie istorijos, išgirsti tikrus pasakojimus, susipažinti su šio istorinio įvykio liudininkais.


Aktyviai šioje akcijoje dalyvavo ir šauliai, dausiai į šventę susirinko ir jaunųjų šaulių.


Zarasiškiai, jausdami ir pergyvendami istorijos bei šio momento iškilumą, dainavo, dalijosi prisiminimais iš pirmojo Baltijos kelio.


Į Zarasų krašto vietą prie paminklinio akmens atvyko Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis, Vadoklių seniūnijos seniūnas Vytautas Kaupas, seniūno pavaduotojas Raimundas Kartanas, seniūnijos gyventojai. Meras Nikolajus Gusevas padėkojo jiems už čia prižiūrimą teritoriją. Prie zarasiškių priėjo garbaus amžiaus vyras ir moteris. Jie čia atvyko iš Latvijos. Svečių akyse –ašaros. Vyras su žmona prisiminė, kad prieš trisdešimt metų jie nebuvo grįžę iš tremties ir gyveno Sibire. Dabar jau jie įsikūrę savo tėvynėje. Šie žmonės apie Baltijos kelią sužinojo tolimame Sibire ir dvasia buvo kartu su šiais žmonėmis. Ten jiems tada gimė viltis grįžti į gimtinę. Ir dabar Baltijos kelyje jie džiaugėsi drauge su zarasiškiais.


Zarasiškių vietoje buvo judru, linksma ir gyva. Žmones supo žaisminga nuotaika. Visi jautėsi tarsi didžiulėje šventėje. Magistralėje sustodavo automobiliai, žmonės džiaugėsi tokiais aktyviais Baltijos kelio dalyviais. 
 

Sustoję pravažiuojantys žmonės zarasiškiams pažėrė ir komplimentų: Baltijos kelyje jie patys dvasingiausi, žaismingiausi ir aktyviausi.


Zarasų krašto žmonės pademonstravo: Baltijos dvasia ir šiandien gyva. Virš trisdešimtmečio pagerbimo dalyvių skraidė lėktuvai, dangų raižė trijų Baltijos valstybių vėliavų spalvomis išpuoštos skraidyklės. Šventėje jautėsi tikra ir nenugalima Laisvės ir Nepriklausomybės dvasia