OŽGAVĖNĖS RUMŠIŠKĖSE
Ankstyvas kovo 1-osios rytas nežadėjo nieko gero, ore tvyrojo rūkas, kai kur lynojo, snyguriavo. Kalendorius rodė pirmą pavasario dieną, tačiau žiema dar vis nenorėjo trauktis. Smagiai nusiteikę, Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos nariai skubėjo į Lietuvos etnografinį muziejų Rumšiškėse vyti žiemą iš kiemo. Šiais metais organizatoriai Užgavėnių šventę pavadino Ožgavėnėmis su ožiais. Ožio kaukė laikytina vienu svarbesnių žemaičių Užgavėnių persirengėlių būrio personažų. Juk būryje, o ne po vieną smagiau varyti žiemą!
Pamiršę dietas, kasdieninius rūpesčius, visi šventės dalyviai paniro į Užgavėnių siautulį. Jau 44-ą kartą Rumšiškėse vyko didžiausia tradicinių Užgavėnių šventė Lietuvoje, sukvietusi svečius iš visų šalies kampelių. Linksmybių ir šventinio šurmulio nestigo. O jau kaukių gražumas ir įvairumas! Ne vien tik ožiai ir ožkos šoko ir linksmino svečius, galima buvo sutikti velnią, raganas, čigonaites, jaunąją su jaunikiu, giltinę su dalgiu, pasakų personažus ir dar daug kitų kaukių. Kūrybinėse dirbtuvėse, ir maži ir dideli, galėjo išmokti lankstyti ožiukus iš popieriaus, kurti juos iš giliukų ir kaštonų, pasigaminti paukštelius iš tekstilės, net ir kaukę išsidrožti. Vaikštant po įvairias Lietuvos etnografinio muziejaus sodybas, galima buvo stebėti ar dalyvauti pramogose: „šukės laimę neša“ – puodų daužymas, „kas ką“ – lietuviškos ristynės, „judėk linksmai – gyvenk sveikai“, ožiukų ragelių gydymas, jodinėjimas arkliais. Miestelio aikštėje šventės vedantieji organizavo viktorinas, smagius žaidimus, mįslių minimus ir pan. Aplink skambėjo kaimo kapelų ir folkloro ansamblių muzika, visus kvietė burtis į šokių ratelius, kartu dainuoti, kuo garsiau mušti būgnus, žvangėti įvairiais muzikos instrumentais. Bebūnant šventėje ir praalkus, šventės dalyviai buvo kviečiami patys sau ir draugui išsikepti blynų su spirgučiais, žemaitiškai riebiai užsigavėti šiupiniu. Veikė šventinė amatininkų, tautodailininkų, kulinarinio paveldo ir gardumynų mugė.
Žavėjo šventės organizatorių paruoštos Užgavėnių dekoracijos. Visus svečius, einant per tiltą, pasitiko nuostabi Ožių alėja. O jau Morės didumas ir gražumas! Besisukanti meška, kanapinis su lašininiu, gavėnas, katinų „šaika“, draugystė, saulė, ožių rėmas, kaukas, mekekėnas, duonpelnys, pora kaip tvora, gaudyk žuvį iškišęs liežuvį ir kt.
Linksmas, triukšmingas ir kupinas geros nuotaikos šeštadienis. Sudeginę Morę, pasidabinę riestainių karoliais, prisipirkę lauktuvių, sotūs, pasilinksminę ir pilni gerų įspūdžių grįžome namo. Žiema išvyta, laukime pavasario!
Dėkojame Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos Tarybos narei Genovaitei Gasevičienei už kelionės organizavimą. Už šiltą ir malonų bendravimą, saugų vairavimą dėkojame autobuso vairuotojui Ramūnui Kreizai, įmonės „Ramunta“ MB vadovui.
Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos inf.
