Aleksandaro Budjevaco ir Bojano Petrovico fotografijų paroda Dusetų dailės galerijoje
Aleksandaro Budjevaco ir Bojano Petrovico, garsių Serbijos fotomenininkų, pripažintų ne tik savo šalyje, bet ir pasaulyje, fotografijų paroda Dusetų dailės galerijoje atidaryta rugsėjo 28 d.
Parodos atidarymo metu jos autoriai išsamiai pristatė savo kūrybą, atsakė į klausimus. Jie dėkojo parodos kuratorei Normantei Ribokaitei, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktoriui Alvydui Stauskui už suteiktas galimybes eksponuotis galerijoje, Simonai Burokaitei už puikų vertėjavimą, visiems, atėjusiems į šį neeilinį susitikimą.
Fotomenininkė Normantė Ribokaitė papasakojo, kad su Serbijos fotomenininkais ją sieja aktyvus dalyvavimas bendrose tarptautinėse fotografijos parodose, darbas žiuri komisijose, ji yraSerbijos fotosąjungos bei Kragujevac miesto fotoklubo narė, yra dalyvavusi Paračino mieste vykusiame tarptautiniame foto festivalyje, surengusi ten personalinę parodą. Tai jau trečia N. Ribokaitės kuruojama Serbijos fotomenininkų kūrybos paroda Dusetų dailės galerijoje.
Fotomenininkai keletą dienų viešėjo mūsų šalyje – lankėsi prie Baltijos jūros, keliavo po Zarasų kraštą, susipažino su mūsų menininkais ir išsivežė daug malonių prisiminimų bei foto akimirkų naujoms parodoms, kurias galbūt pamatysime ir Lietuvoje.
Aleksandaras Budjevacas ir Bojanas Petrovicas nuolat aktyviai ieško įvairių netradicinių meninių sprendimų. Fotografuodami žmones neįprastose situacijose, senų pastatų ar gamtos fone, jie pasitelkia šviesos ir šešėlių žaismą, taip sukurdami mistišką nuotaiką. Siekdami išgauti ypatingą vizualinį poveikį, Aleksandaras ir Bojanas dažnai renkasi tradicinę juostą, kuri suteikia nespalvotoms nuotraukoms išskirtinį gylį ir detalumą. Taip fotomenininkai savo kūryba lengvai užmezga dialogą su žiūrovu, kviečia atrasti joje (ne)paslėptas prasmes ir emocijas.
Bojano Petrovico parodoje eksponuojamų aktų nuotraukose – ne profesionalūs fotomodeliai, o tiesiog jo aplinkos moterys, panorusios įsiamžinti meninėje fotografijoje. Autorius sako, kad toks jo pasirinktas sprendimas suteikia daug kūrybinės improvizacijos, tačiau kartu sukelia nemažai problemų ir rodyti šių nuotraukų savo šalyje jis negali. Bojano fotografijose matome spalvingą jausmų paletę, subtiliai atskleidžiamą moteriškumą ir seksualumą, skaitome užšifruotas žinutes apie sudėtingą moters išsilaisvinimą iš vidinių bei išorinių tabu.
Aleksandaras Budjevacas, dirbantis teismo teisėju,kalbėjo, kad fotografijoje jis randa atgaivą nuo labai psichologiškai išvarginančio darbo, pasisemia naujų jėgų. „Nemoku rašyti poezijos, tad kuriu ją vaizdais“,- kalbėjo autorius, pristatydamas savo fotografijas, kurių kiekviena – lyg eilėraštis ar net poema. Išraiškingi žvilgsniai, mums neįprastas peizažas, skendintis rūke ar ilgas išlaikymas kuria nepaprastai įtaigius vaizdus ir jie tarsi langas į kitą pasaulį, kur realybė susilieja su svajone.
A. Budjevaco parodos anotacijoje rašoma: „Fotografijų paroda „IMPULSAS“ – tai lyg švytintis dvasios judesys, įgalinantis žiūrovą stebėti pasaulį iš autoriaus perspektyvos. Akimirka, kuri atskiria tikrovę nuo mūsų asmeninės pasaulio suvokimo perspektyvos, taip pat gali būti interpretuojama kaip akimirka, kuri negali sulaikyti didžiulės jėgos, degančios mumyse, kurios mes patys negalime kontroliuoti, o tai gali būti laikoma dvasiniu impulsyvumu. Pasaulis yra mūsų akyse, arba, kaip šiuo atveju, jis pateikiamas paties autoriaus akimis. Prabėgus metams malonūs ir niūrūs įvykiai išliks mumyse, nuolat aidėdami viduje, primindami apie gyvenimą. Autorius pristato savo fotografijas, tikėdamasis atgaivinti emocijų kibirkštis žiūrovuose, tarsi jie patys būtų jo užfiksuotų įvykių liudininkai. Šioje parodoje surinkti patys įsimintiniausi 2014-2020 m. momentai.“
***
BOJAN PETROVIC BOKAC gimė 1983 m. sausio 1 d., gyvena, dirba ir kuria Paračine. Fotografija rimtai užsiima nuo 2010 m. Jo darbai buvo eksponuojami daugiau nei 40 skirtingų šalių, 21 šalyje buvo apdovanoti per 200 kartų. Reikšmingiausi apdovanojimai – du medaliai iš Japonijos asociacijų organizuojamų parodų Japonijoje. Jam itin svarbus ir aukso medalis už išskirtinį pasirodymą Austrijoje, didžiausioje pasaulyje fotomenininkų parodoje, taip pat II vieta Respublikinėje parodoje už fotografijų seriją. 2012 m. jis buvo 7-oje vietoje 10 sėkmingiausių Serbijos fotografų sąraše, 2013 m. – 4-oje vietoje, o 2014-aisiais buvo paskelbtas sėkmingiausiu Serbijos fotografu.
Yra surengęs 17 autorinių parodų Graikijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje, Lietuvoje. Publikavo nuotraukas daugelyje žurnalų ir dienraščių, portalų. Jo nuotraukos du kartus papuošė prestižinio žurnalo „Serbia National Review“ pirmąjį puslapį. Sėkmingai išleido du fotoalbumus „Įrašai iš juodo vandens“ (2015 m.) ir „Liūdesys & džiaugsmas-romai“ (2023 m.) B. Petrovicui suteiktas fotografijos magistro kandidato vardas, tarptautinis EFIAP-b titulas ir Amerikos fotografijos asociacijos PPSA titulas. Tarptautinė fotografų meno asociacija (IAAP) jam suteikė IAAP ambasadoriaus Serbijoje vardą. B. Petrovicas taip taip aktyviai dalyvauja humanitarinės pagalbos veikloje.
ALEKSANDAR BUDJEVAC gimė 1969 m. Kragujevace, Serbijoje, kur gyvena ir dirba teisėju Kragujevaco aukščiausiame teisme. Daugiau nei dvidešimt metų jis aktyviai užsiima fotografija, nuo 2013 m. aktyviai eksponuojasi. Dalyvavo 150 parodų Serbijoje ir visame pasaulyje, globojamose įvairių asociacijų (FIAP, PSA, GPU, MOL, IAAP …), kuriose pelnė apie 150 medalių ir apdovanojimų daugiau nei 25 šalyse, taip pat keturi geriausio parodos dalyvio apdovanojimai (mėlynas ženklelis FIAP). Taip pat 2017, 2018 ir 2019 m. dalyvavo asociacijos „Balkanų kultūra“ Graikijoje surengtose kviestinėse parodose, bei Balkanų projekte, kuris vyksta visose Balkanų šalyse, įskaitant ir baigiamąją ekspoziciją Paryžiuje 2024 m. Organizatorių iš Akropolio Italijoje kvietimu dalyvavo parodoje „Mano mitai“, 2015 ir 2016 m., tarp 30 atrinktų autorių iš Europos. Surengė personalines parodas Serbijoje, Slovėnijoje, Makedonijoje, Lietuvoje. Jis yra fotoklubo „Kragujevac“ prezidentas, EFIAP ir Šviesos magistro (MOL) fotomenininkas.
Vilija Visockienė, nuotr. autorės