Pirmiausia aplankėme Marijampolės didingą šv. Arkangelo Mykolo Baziliką ir palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio relikvijos. Prie jo altoriaus buvo aukotos šv. Mišios. Jas aukojo Dusetų bažnyčios kan. Stanislovas Krumpliauskas, jo kursiniai kun. Petras Kražauskas ir Jonas Malinauskas MJC. Dėkodami už kunigystės malonę, už pašaukimus, kartu meldėsi ir Dusetų parapijos piligrimai. Aplankėme Jurgio Matulaičio muziejų, susipažinome su Jo autobiografija, Jo gyvenime nuveiktus darbus bažnyčiai. Tarp kitų dokumentų, teko pamatyti nuotraukų mūsų kraštiečio Dievo tarną Mečislovą Reinį, Panevėžio vyskupijos įkūrėją, vyskupą Kazimierą Paltaroką, Jurgio Matulaičio drabužius, asmeninius daiktus, beatifikacijos nuotraukas iš Vatikano. Popiežiaus Pauliaus II padovanotas arnotas Bazilikai, ypatingai saugomas. Marijampolėje nustebino miesto švara ir kultūra, gražiai išgrįsti pėsčiųjų takai, asfaltuoti keliai. Savivaldybės lėšomis trinkelėmis išgrįstas bažnyčios šventorius, o tikintieji džiaugiasi savivaldybės dėmesiu ir parama bažnyčios aplinkai, bei miesto sutvarkymui. Žavėjomės, tarsi patekę į kitą pasaulį, gražiai apsėtais laukais, žaliuojančiu vasarojumi ir išplėtota žemdirbyste, kaip didžiulė priešingybė mūsų kraštui.
Atsisveikinę su Marijonų vienuolynu, leidomės į Vilkaviškį Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedrą, kurią iš pagrindų atstatė dabartinis dekanas prelatas Vytautas Gustaitis. Likome sužavėti Jo nuoširdumu, bei paprastumu. Įdėmiai išklausę Jo pasakojimo apie Katedros statybą, kurią pastatė per septynerius metus. Stebino vitražų puošnumas, bei Katedros vidaus interjero sutvarkymas. Padėkojome už prelato Vytauto vaišingumą ir nestokojantį, Jo humoro jausmą, gavę po Katedros nuotrauką, toliau keliavome į Paežerių dvarą.
Gražia suvalkietiška tarme džiaugsmingai ,mus dusetiškius, sutiko Suduvos kraštotyros muziejaus gidė p. Elena. Išklausę gidės pasakojimų apie muziejaus ir dvaro istoriją ir apie jame esančius sukauptus senovinius, buitinius daiktus ir žemės padargus, audimo stakles, pieno produktų seniau vartojamuos priemones. Pamatėme saugomą Vinco Kudirkos smuiką, jo atsiradimo istoriją ir Jono Basanavičiaus asmeninius daiktus. Iš bokšto apžiūrėjome Paežerės visą panoramą, jos apylinkių grožį ir ežerą supantį aplink dvarą. Dvaras išore su kolonomis labai panašus į Vilniaus Arkikatedrą, nes to paties autoriaus Stoko Gusevičiaus mokinio architektūros šedevras. Dėkojame gidei p. Elenai ir grįždami namo, sustojome pas kan. Stanislovo kursinį kun. Petrą Kražauską. Buvom vaišingai priimti, pailsėjom. Šeimininkas papasakojo apie savo pašaukimą, jos istoriją į kunigų seminariją, jau keturiasdešimt vieneri metai, kai mūsų kan. Stanislovas ir kun. Petras mini kunigystės tarnavimą Dievui ir žmonėms. Kun. Petras pasakojo, kaip skirtingai buvo šventinamas jų kursas į kunigus. Kan. Stanislovas ir kursinis Algis Baniulis SJ gavo šventimus Panevėžio Katedroje, o kun. Petras Kražauskas su kitais kursiniais gavo šventimus Kauno Katedroje. Padėkoję kun. Petrui už svetingumą ir gavę palaiminimą, pasukome namo. Dalindamiesi patirtais įspūdžiais, linksmai dainuodami grįžome į Dusetas.
Dėkojome kan. Stanislovui už suteiktą galimybę pamatyti ir aplankyti Suvalkijos kraštą, o nuolatinei organizatorei Bronytei už rūpestį mumis ir įdomią šią kelionę. Tegul Dievas laimina jų gyvenimo kelius, O Marijos globa saugo visur ir visada. Lauksime naujų kelionių!
Elena Antonova