Mama, pakylėk ligi dangaus…

V.Visockienes - didelis failasMūsų senoliai Deivę Motiną, gyvybės nešėją, tapatino su Žeme, nes motina išaugina vaikus, o žemė duoda derlių. Visame pasaulyje Visatos gyvybė buvo aiškinama kaip pagimdyta antgamtiškos kilmės motinos. Graikai garbino Gėją, romėnai – Artemidę, egiptiečiai – Izidę, o lietuviai – Žemyną. Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, pradėta melstis Mergelei Marijai, Jėzaus motinai. Jai paskirtas gražiausias metų mėnuo – gegužė. Tai maldų, vilties, žydėjimo laikotarpis. O pirmasis gegužės sekmadienis skirtas visoms motinoms, kuomet patys gražiausi jausmai, dėkingumo žodžiai, žiedai skiriami tik joms. Lietuvių kalboje, kaip jokioje kitoje, gausu meilių žodžių motinai pavadinti: mama, mamulė, mamulytė, mamytė, mamužė, motinėlė, motulė, motutė…

Artėjančiai Motinos dienai paminėti balandžio 30 d. į koncertą – šventę visas mamytes ir močiutes pakvietė Dusetų lopšelio-darželio „Sartukas“ vaikučiai, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos ir Meno mokyklos auklėtiniai, Dusetų kultūros centro vaikų folklorinis kolektyvas. Renginio pradžioje Dusetų parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, išsakęs pačius gražiausius žodžius motinoms, palaimino jas. Dvasiškojo tėvo mintis pratęsė Zarasų rajono mero pavaduotojas Arvydas Steponavičius. Jis palinkėjo, kad mamų veiduose būtų kuo mažiau raukšlelių, atsirandančių dėl kartais vaikų iškrečiamų negerų darbų. Po sveikinimo žodžių, pasitelkdami muzikos ir poezijos įtaigos magiją, vaikai pakvietė susirinkusias mamytes kartu su jais nukeliauti į Sapnų šalį, kuri yra kažkur labai toli, o gal visai čia pat. Nepaprasta tai šalis. Vieniems ji panaši į gražią pasaką, kitiems – į užburtą miestą, kuriame viešpatauja gėris. Nėra ten nė vienų namų, kur gyventų Pyktis, Pavydas, Gobšumas, Tinginystė, Apgavystė, Veidmainystė. Pusantros valandos, keliaujant Sapnų šalies takeliais, susipažįstant su jos gyventojais – Gerumu, Ištikimybe, Darbštumu, Svajone, Atlaidumu, Dosnumu, Pareiga, Meile – prabėgo nejučiomis. Grįžome iš tos šalies, kuri egzistuoja mūsų širdyse, praturtėję dvasiškai ir pasisėmę išminties. Sužinojome, kad gerumo žiburėlį reikia laikyti akyse, nes laikomas kur nors kitur jis gali užgesti. Dosnumo obuolys bus tuo didesnis ir saldesnis, kuo labiau dalinsimės juo su kitais. Svajonė apie šulinį, kuriame šoktų pačios ryškiausios žvaigždės, išsipildys, jei būsime kantrūs ir patys pripildysime jį gyvybės vandens. Iš pykčio akmenų reikia pastatyti židinį ir įkurti jame susitaikymo ugnelę. O apie Meilę kalbėti nereikia, nes ji bijo žodžių – tiesiog reikia dalinti šviesą ir šilumą visiems, sutinkamiems gyvenimo kelyje.

Koncertą užbaigė visi šventės dalyviai, choru sudainavę Ovidijaus Vyšniausko kūrinį „Mama, pakylėk ligi dangaus“… Išsisklaidžius paskutiniams dainos akordams, įsimintinos popietės atgarsiai dar ilgai gyvens mamų širdyse, šildydami ir džiugindami jas. Organizavo šią gražią ir prasmingą šventę Dusetų kultūros centro renginių organizatorė ir režisierė Margarita Simokaitytė, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos pedagogės Vanda Normantienė ir Dainora Biliūnaitė, Dusetų lopšelio-darželio „Sartukas“ bei Dusetų kultūros centro vaikų folklorinio kolektyvo vadovė Sigita Gudonienė, Dusetų meno mokyklos muzikos mokytojai Juozas Švedas ir Dalia Deinienė. Žinoma, didžiausi šventės „kaltininkai“ – patys vaikai, jautriu ir nuoširdžiu pasirodymu privertę mamytes ir ašarą slapčia braukti, ir nepaliaujamai šypsotis. Ačiū visiems jums už bendromis jėgomis nutiestą dvasinės bendrystės tiltą, kuriuo eina Meilė…

 

Vilija Visockienė

V.Visockienes (3) V.Visockienes - didelis failas V.Visockienes (6)