BENDRA MALDA SUJUNGĖ RANKAS IR ŠIRDIS

DSC01098crop-Kartais gyvenime vyksta tokie įvykiai, kurie ilgai neužsimiršta, kurie jaudina ir priverčia susimąstyti. Daugeliui Dusetų žmonių Šventų Kalėdų laukimo dienos tapo mažu Šv. Kalėdų stebuklu, apie kurį buvo kalbama, stebimasi, džiaugiamasi. Prie Kūčių vakarienės stalo buvo sukviesti įpatingi mūsų bendruomenės žmonės – vieniši, neįgalūs, turintys priklausomybes, nesuspėję su šiuolaikinio gyvenimo tempu ir pasiklydę gyvenimo klystkeliuose.

Prie Kūčių vakarienės stalo susėdome 25 žmonės. Dusetų Švč Trejybės parapijos klebonas Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas pasirūpino Kūčių vakarienės simboliu – Kalėdaičiais ir jaudinančia Kūčių vakaro malda, kurią sekdami klebono Stanislovo tariamais žodžiais, visi garsiai sukalbėjome:

„Šiais Dieviškojo gailestingumo metais susirinkę prie

Kūčių stalo ir švęsdami Dievo Sūnaus Jėzaus Kristaus gimimą,

Gerąjam Dievui ir vienas kitam nuoširdžiai tariame šiuos

susitaikinimo žodžius:

ATSIPRAŠAU ir prašau atleisti – Dievo, gyvų ir mirusių savo

šeimos narių, kaimynų, ir visų žmonių, kuriuos užgavau ir sužeidžiau

savo egoizmu, savanaudiškumu ir nemeile.

ATLEIDŽIU visiems gyviems ir mirusiems, kurie mane ir mano

mylimuosius privertė patirti neteisingumą ar skriaudą.

DĖKOJU Dievui ir Jo žmonėms už Bažnyčią, už nuostabią kūriniją,

už savo šeimą ir bendruomenę, kurioje galiu patirti ir liudyti

gailestingąją meilę.

GAILESTINGUMO MOTINA MARIJA ir visi Dievo šventieji,

užtarkite ir padėkite mums visiems priimti žmogumi tapusio ir Betlejuje

gimusio Dievo padovanotą Amžinojo gyvenimo dovaną. AMEN“ .

Stovėdami ir susiėmę už rankų, kai kurie net su ašaromis akyse, sukalbėjome Viešpaties maldą – „Tėve mūsų…“ Dalindamiesi vienas su kitu Klėdaičiais, pajutome nesumeluotą bendrystės, gerumo ir meilės vienas kitam jausmą. Atrodo, ši balta pašventinta plotkelė kiekvieno širdyje įžiebė Kalėdų stebuklo nuojautą, geresnio gyvenimo laukimą , nes dalindamiesi šiuo baltu vilties ir tikėjimo simboliu, lnkėjome vienas kitam sveikatos, ramybės, laimės. Kiekvienam tokios laimės, kokios jis trokšta, kokios jam reikia.

Tai buvo nepaprasta Kūčių vakarienė. Žmonės kalbėjo ir dalinosi su visais savo gyvenimo sunkumais, svajonėmis, troškimais. Džiaugėsi, kad jie tapo mūsų broliais, nes kaip vienos šeimos nariai buvo pakviesti prie bendro Kūčių stalo.Kiekvienas turėjo ką pasakyti, kuo pasidžiaugti, ar apgailestauti dėl tuščiai prabėgusio laiko.

Štai visiems pažįstama Janytė, papasakojo ne tik apie praėjusius metus, bet prisiminė ir savo jaunystę, prisiminė, kad geri žmonės padėjo jai gauti Krikšto, Šv. Komunijos, Sutvirtinimo sakramentus, lankyti mokyklą, įsigyti profesiją. Ji apgailestavo, kad pasuko gyvenimo klystkeliais, kad prarado šeimą ir sveikatą.

Aliukas, tapęs savo vienišų kaimynų padėjėju, dar suspėjo tą patį vakarą nunešti Kalėdaitį savo neįgaliai kaimynei. Jis pasidžiaugė, kad jį sujaudino žmonių dosnumas ir gerumas, tačiau apgailestaudamas prisipažino, kad nebenueina į bažnyčią. Kalbėjo Jurijus, Renatas, Raimondas, Robertas, Žilvinas, Stasys, Natalija, Alina ir daugelis atėjusių. Gera buvo matyti džiaugsmu spindinčias žmonių akis, jausti, kad jiems brangi ši bendrystės ir Kalėdų laukimo diena.

Nemažai pakviestųjų neatėjo. Gal buvo pavargę, gal neišdrįso, gal bijojo, nes pamiršo poterius, nevaikšto į bažnyčią, yra pasiligoję.

Šios pirmosios, Dusetose surengtos Kūčių vakarienės ir Šv. Kalėdų prisiminimui, klebonas Stanislovas padalino visiems po spalvingą paveikslėlį, vaizduojantį Jėzaus Kristaus gimimą vargingoje Betliejaus Prakartėlėje. Klebonas kalbėjo, – „Tegul tai bus gal vienintelis šventas paveikslėlis namuose, kuris kiekvienam primins, kad yra vieta, kur žmogus gali rasti paguodą ir viltį – tai mūsų bažnyčia, laukianti kiekvieno“.

Beveik tris valandas prie turtingo ir dosnaus Kūčių vakarienės stalo, tęsėsi mūsų buvimas drauge, mūsų bendravimas. Kiekvienam grįžtančiam į namus buvo įdėta po lauknešėlį su stalo gėrybėmis, kad ši gerumo šventė dar būtų gyva ir namuose. Negalėjusiems ateiti, sergantiems, Kūčių stalo dovanos buvo nuvežtos į namus. Ten teko pamatyti tikrąjį skurdą ir neviltį.

Šios jaudinančios ir neužmirštamos Kūčių vakarienės įkvėpėjas ir globėjas buvo Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.

Esame labai dėkingi Seimo nariui Rokui Žilinskui, UAB „Svaita“ generaliniam direktoriui Vaclovui Cibulskiui, Dusetų seniūnui Sauliui Kėbliui, dosniai materialiai parėmusiems ir jautriai palaikiusiems šią mūsų surengtą Kūčių vakarienę.

Daug šilumos ir gerumo įdėjo rūpestingosios vakaro šeimininkėlės – Linutė, Elenutė, Bronytė, Onutė, Danutė ir pagalbibinkas Stanislovas. Transportu pasirūpino Dusetų komunalinio ūkio vadovas Vytautas Repečka.

Baigdama džiaugiuosi, kad ši Kūčių vakarienė sukėlė didelį atgarsį mūsų miestelyje. Sutikti dusetiškiai, dėkojo, džiaugėsi ir išreiškė norą ne tik remti gražius labdaros renginius su mūsų bendruomenės žmonėmis, kuriems nepasisekė gyvenime, bet ir būti šalia jų, būti su jais ne tik per didžiasias šventes. Ir niekada nepraeiti abejingai pro šalį.

Taip gražiai prasidėjo Gailestingumo metai mūsų miestelyje.

Marija VARENBERGIENĖ Dusetų Švč. Trejybės

Parapijos Pastoracinės Tarybos narė,

Dusetų seniūnijos seniūnaitė

DSC01047crop DSC01098crop- DSC01081crop-