Kovo 19 d. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje buvo atidarytos dvi parodos, tapybos ir keramikos, taip susijusios ir persipynusios, kad drąsiai būtų galima kalbėti kaip apie vieną. Pirmiausiai projekto kuratorė Lina Šeškauskaitė-Dieninė papasakojo apie Bebrusuose rengiamus keramikos seminarus. 2008 m. Molėtų rajone, Bebrusų kaime esančiame vienkiemyje buvo įkurtas tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“. Šios sodybos šeimininkai Birutė ir Vilius Šeškauskai dar 1997 m. įkūrė keramikos dirbtuves, kuriose patys ir dirbo. Norėdami išsaugoti ir populiarinti tradicinę juodąją keramiką, jie nuo 1999 m. pradėjo kasmet rengti juodosios keramikos seminarus. Šiemet toks seminaras vyko jau aštuonioliktą  kartą. Jo tema – „Žydėjimas“, tad tokiu pačiu pavadinimu įvardinta ir ši po Lietuvą keliaujanti keramikos darbų, sukurtų seminaro metu, paroda. Parodos anotacijoje skaitome: „ Į XVIII tarptautinį juodosios ir raugo keramikos seminarą menininkai atvyko jau susikūrę savo darbų vizijas. Susirinkusių keramikų rankose molis pražydo medžiais, gėlėmis, pasaulio medžio motyvais, rozetėm, verbom, sodais. Kaip emocinė ir jausminė išraiška buvo sutverta „Žydinti moteris“.  Taip pat tarsi savaime atsirado „Žydinti skarelė“, „Altorėliai“ puošti lelijom ir ramunėm, „Pagalvėlės“ iš gėlėto audinio, gėlių darželis. Viskas taip organiškai, tarsi istoriniai klodai iškyla menininkų vaizduotėje ir įgavę materiją pasibeldžia į kiekvieno žiūrovo širdį su sava  patirtimi, istorija, prisiminimais. Žydėjimas vienaip ar kitaip suvirpina kiekvieno žmogaus uoslę, akis, suteikia estetinį pasitenkinimą. Galima sakyti, kad ir projekto metu sukurtų darbų paskirtis – suteikti  parodų lankytojams estetinį pasitenkinimą, vaizduotėje iš prisiminimų sukuriant savo kvapus ar net istorijas. Numanau, kad lankytojams ši keramikos darbų paroda pražys tiek, kiek bus erdvės jų fantazijose…“

Viena iš parodos autorių, jau nebe pirmą kartą rodanti savo kūrybą Dusetų dailės galerijoje, seminaro metraštininkė Genutė Vaičikauskienė, beje, kilusi iš Zarasų r., Luodžių kaimo, mielai sutiko pasidalinti mintimis apie parodą: „Ši paroda po 2015 m. vasaros seminaro keliauja Vilnius – Biržai – Dusetos – Kupiškis – Utena. Dažniausiai yra daroma tradicinė juodoji keramika – indai, todėl parodoje norėjosi pateikti originalesnius darbus. Bebrusuose yra galimybės degti įvairią keramiką, bet parodose originaliau ir meniškiau keramikų kūrybą atspindi šamotiniai lipdiniai, įgavę netikėtų spalvų ir atspalvių malkomis kūrenamoje krosnyje. Keramikos parodai spalvų pateikia ir Onutės Juškienės tapyba, kuri taip pat lipdo savo kūrybinius sumanymus Molėtuose. Na, o į parodų atidarymus stengiamės visada atvykti, jei tik turime galimybę. Dusetose tokia paroda pirmą kartą, bet labai maloniai ir šiltai buvome priimti, eksponavimui erdvės jaukios, šviesios. Labai smagu buvo šioje parodoje matyti daugumą Dusetų krašto dailininkų ir jausti šiltą jų bendravimą…“

Renginio pirmos dalies pabaigoje prasmingu akordu nuskambėjo ir visus maloniai nustebino nuoširdžiai Linos Dieninės padainuota apeiginė velykinė daina „Supkit meskit mani jaunų“, skatinanti viso kas gyva augimą ir žydėjimą.

Parodoje keramikos darbus pristatė Lina Dieninė (Molėtai), Genutė Vaičikauskienė (Subačius), Skaidrė Račkaitytė (Anykščiai), Eiginta Beinortaitė (Vilnius), Skirmantas Petraitis (Kaunas), Gražina Visockienė (Biržai), Rasa Balčiūtė–Šaltenienė (Vilnius), Martynas Masiulis (Vilnius), Živilė Jasutytė (Vilnius), Raimonda Jatkevičiūtė–Kasparavičienė (Vilnius), Vidas Vekerotas (Molėtai), Vytautas Valiušis (Utena, Leliūnai), Vida Juškaitė (Trakų Vokė), Jovilė El Mansour (Vilnius), Onutė Juškienė (Vilnius).

Antroje parodos atidarymo dalyje dėmesys atiteko dailininkės Onutės Juškienės tapybos darbams. „Menininkė 2004 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, įgijo freskos-mozaikos specialybę. O. Juškienės darbai nuausti iš pasakų: angelai, fėjos, pasakiška gamta. Dailininkė daug dėmesio skiria smulkioms detalėms, puošybos elementams, dekoratyvioms linijoms, švelniems atspalviams. Jos vaizduojamos moterys paslaptingos ir nenuspėjamos, femme fatale, jų tylios mintys atsiskleidžia potėpiais, spalvų deriniais. Dažnai dailininkė savo paveiksluose atskleidžia ne vieną būseną ar jausmą, o jų persipynimą, vidinę dramą, todėl paveikslus dažnai galima suprasti dvejopai. Tai jausmų kupini, nuoširdūs darbai, pakerintys savo spalvomis ir fantazija“ – taip skaitome anotacijoje, o parodos lankytojai susižavėję priduria: „Ši tapyba – atgaiva akims ir širdžiai!“ Autorė apie savo kūrybą kalbėjo: „Kuo gyvenu, tą ir tapau, specialiai temų neieškau. Auginant vaikus, jie buvo pagrindiniai paveikslų herojai. Kai įsimylėjau Ispaniją, kūryba prisipildė ispaniškų motyvų – jų randu kelionėse, man mielai pozuoja draugės ispanės“.

Tad užsukę į Dusetų dailės galeriją galėsite pasėdėti ant gėlėtų pagalvėlių gėlių darželyje tarp išlakių verbų, o grįžę namo pasimerkti žiedus į vazą nakties gėlėms. Arba prigulti kiškių pievelėje ir klausytis tyliai šnarančių augalų… Ir visai nesvarbu, kad augalai iš molio, o pievelės nutapytos – svarbu pajausti šias fantazijas sukūrusių rankų ir širdžių šilumą, išgirsti, ką menininkai savo darbais norėjo mums pasakyti.

Vilija Visockienė